Šiandieniniame gyvenime, mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, restoranų, kavinių, jaunimo pasilinksminimo vietų lankytojai. Daugumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena iš svarbiausių ekologinių problemų. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą.
Paprastai triukšmu vadiname netvarkingą, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinį, neįprastą žmogaus klausai, sukeliantį nemalonius pojūčius. Triukšmo pavojingumą nulemia ne tik jo intensyvumas. Taip pat labai svarbi poveikio trukmė. Triukšmas kenkia ne tik klausai. Jis dirgina centrinę nervų sistemą, keičia žmogaus charakterį ir jo elgesį, skatina individo grubumą bei agresyvumą. Daugelio šalių ausų, nosies ir gerklės ligų specialistai nustatė, kad dėl dabartinės visuotinės „triukšmo epidemijos”, ypač dėl stipraus, impulsinio monotoniško muzikinio triukšmo, net 30–40 proc. jaunuolių, kurių amžius 14–20 m., klausa yra pažeista. Pažymėtina, kad dalinis klausos netekimas sukelia ne tik daug psichologinių problemų, bet apsunkina ir socialinę individo adaptaciją, apriboja profesinį tinkamumą. Klausos pakenkimai gali būti absoliuti kliūtis jaunuoliui pasirenkant profesiją. Neprigirdintis jaunuolis negalės pasirinkti muziko, vairuotojo, įrengimų bei aparatūros derintojo ir daugelio kitų profesijų.
