Tokią mūšio sceną prieštaringas Rusijos politikas aprašė savo naujoje knygoje, kurioje pasakoja giminės istoriją, besiremiančią į lietuviškas, prūsiškas ir lenkiškas šaknis. Istorikai sako, kad tokia versija nėra pagrįsta.
Knygoje aprašydamas seniausią giminės šaknį, D.Rogozinas pasakoja apie Stepaną Mitkevičių, kuris kovėsi Smolensko pulkų gretose, artimai bendravo su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu ir galiausiai nukovė Ordino didįjį magistrą Ulrichą fon Jungingeną.
„Didysis magistras, regis, abejingai stebėjo, kaip prie jo artėja Mitkevičius. „Viskas baigta!“ – ištaria jis vokiškai ir lėtai, oriai pakėlė kalaviją prieš savo priešą. Po akimirkos karžygio kovos kirtis suknežino jo šalmą ir galvą“, – rašoma knygoje.
D.Rogozinas rašo, kad S.Mitkevičių Vytautas „mylėjo kaip tikrą sūnų“. Anot rusų diplomato, jo protėvio Mitkevičiaus pavardė turi prūsų šaknų, o giminės kamienu tapo trys prūsų kunigaikščiai, kurie gelbėdamiesi nuo kryžiuočių atvyko į Gardiną ir „galbūt dalyvavo formuojant Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę“.
Knygoje aprašydamas seniausią giminės šaknį, D.Rogozinas pasakoja apie Stepaną Mitkevičių, kuris kovėsi Smolensko pulkų gretose, artimai bendravo su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu ir galiausiai nukovė Ordino didįjį magistrą Ulrichą fon Jungingeną.
D.Rogozinas yra pagarsėjęs antivakarietiškais ir prieš Baltijos šalis nukreiptais pareiškimais. Pastarąjį kartą pasaulio žiniasklaidos dėmesio jis sulaukė pareiškęs, kad NATO turėtų peržiūrėti Baltijos šalių gynybos planus.
Lietuvos diplomatai sako D.Rogozino domėjimąsi istorija vertinantys teigiamai ir pabrėžia, kad norėtų su Rusija atvirai kalbėtis sudėtingomis istorijos temomis.
„Pozityviai vertinu, kad žmonės domisi savo istorija ir per tai pažįsta valstybių istoriją. D.Rogozinas pats pabrėžia, kad tautos be istorijos, valstybės be istorijos yra valstybės be ateities“, – BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.
Kalbėdamas apie knygą, kurią jam įteikė D.Rogozinas šią savaitę viešėdamas Vilniuje, E.Ignatavičius teigė, kad scenose yra nemažai fantazijos, tačiau knygoje remtasi ir rimtais šaltiniais.
„Jis gana įdomiai, beletristiškai aprašo Žalgirio mūšį. Aišku, matyt, daug fantazijos yra tose scenose, bet D.Rogozinas remiasi ir daug šaltinių. Jis keletą metų intensyviai rinko savo giminės istoriją iliustruojančius archyvus ir tai knygoje aprašo“, – kalbėjo Lietuvos diplomatas.
„Mes norime su Rusija pradėti platesnį dialogą apie netgi sunkius klausimus“, – sakė E.Ignatavičius.
Istorikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir premijos laureatas profesorius Alfredas Bumblauskas BNS aiškino, kad nėra žinoma, kaip didžiausiame viduramžių mūšyje, kuriame Lietuva ir Lenkija sutriuškino Kryžiuočių ordiną, žuvo Ulrichas fon Jungingenas.
„Istorinė beletristika gali egzistuoti. Jei kas nors nori, sugalvoja personažus, kurių reikia draminiam veiksmui“, – sakė istorikas.
Anot A.Bumblausko, iš visų Vytauto kariuomenės žmonių šaltiniais paliudyti yra du – pats Vytautas ir Mantvydas. Istoriko teigimu, rasti duomenų apie Vytauto laikų aukštuomenę nepaprastai sudėtinga.
„D.Rogozinas nesiekia autentikos, bet publicistine, menine kalba šneka apie savo šaknis“, – BNS sakė knygą redagavęs leidyklos „Žuvėdra“ atstovas Stasys Lipskis.
Anot jo, knyga išleista privačiomis lėšomis, rėmėjus rado pats D.Rogozinas. Rusiškai knygos ištraukas ketinama pradėti spausdinti kovo mėnesį. Planuojama, kad knyga pasirodys ir lenkų kalba.
