Duona ant lietuvio stalo ne visuomet buvo pagrindinis maistas

Nors ir kalbama, kad Lietuva – žemdirbių kraštas, mokslas rodo ką kita – lietuviai ne taip jau intensyviai augino javus. Tad duona ne visuomet buvo pagrindinis lietuvių maistas, teigia istorikas Eugenijus Saviščevas.
Duona
Duona / Shutterstock nuotr.
Temos: 1 Duona

„Visų pirma, mūsų krašte nebuvo galimybių turėti labai plačius, gerus laukus. Laukai dažniausiai būdavo tarp pelkių, upelių, miškelių, tad intensyvią žemdirbystę vystyti čia nebūtų lengva. Be to, vargu ar pačios valstiečių bendruomenės būtų tai dariusios – plačius laukus prakirsti ir išvalyti galėdavo nebent bajorai. Tai reiškia, kad duona ilgą laiką ant lietuvių stalo nebuvo pagrindinis patiekalas“, – aiškina istorikas.

Anot jo, Lietuvoje vyravo dūminės pirkios, o kol ugniakuras buvo atviras, miltus galėjo naudoti tik paplotėliams kepti ar putrai virti – taip ir atrodė pirmoji lietuviška duona.

Įprastas duonos kepalas iškeptas tik tuomet, kai atsirado uždaros krosnys – X–XI amžiuose. Ir tik XVI a. pirmoje pusėje, įvykus Valakų reformai, duona tapo pagrindiniu maistu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis