JAV tyrėjai pareiškė, kad jų studija pirmą kartą įrodė atvirkščią tiesioginį ryšį tarp teigiamų emocijų ir vainikinių širdies kraujagyslių ligų, tačiau pabrėžė, jog dar reikės nemažai padirbėti, kol galės būti pateiktos terapijos rekomendacijos.
„Šioje srityje labai reikalingi klinikiniai tyrimai. Jeigu bandymai patvirtins mūsų išvadas, tada šie rezultatai taps nepaprastai svarbūs konkrečiai aprašant, ko gali imtis gydytojai ir/arba pacientai, siekiant pagerinti sveikatą“, – Karina Davidson iš Kolumbijos universiteto medicinos centro rašo studijoje, kuri buvo paskelbta moksliniame žurnale „European Heart Journal“.
Širdies ligos yra pagrindinė vyrų ir moterų mirties priežastis Europoje, Jungtinėse Valstijose ir daugumoje išsivysčiusios pramonės šalių. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) statistika rodo, kad 2005 metais širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat cukrinis diabetas, buvo 32 proc. pasaulyje užregistruotų mirties atvejų priežastis.
Per ilgiau nei dešimtmetį K.Davidson ir jos bendradarbiai Kanadoje stebėjo 1 739 vyrus ir moteris, kurie dalyvavo didelio masto sveikatos tyrime.
Apmokytos medicinos darbuotojos vertino tos programos dalyvių širdies ligų riziką ir rinko duomenis apie neigiamas emocijas, tokias kaip depresija, priešiškumas ir nerimas, taip pat teigiamus jausmus – džiaugsmą, laimę, susižavėjimą, entuziazmą ir pasitenkinimą, apibendrintai vadinamus teigiamu poveikiu.
Tyrėjai „teigiamą poveikį“ vertino pagal penkiabalę skalę (nuo „jokio“ iki „labai stipraus“). Nustatyta, kad kiekvienas aukštesnis teigiamų emocijų balas sumažina širdies ligų tikimybę 22 procentais.
Šiam tyrimui vadovavusi K.Davidson sakė, kad jos išvados tikriausiai gali padėti sumažinti širdies ligų riziką, skatinant žmonių teigiamas emocijas.
„(Tyrimo) dalyviams, kurie nejuto jokio teigiamo poveikio, grėsė 22 proc. didesnė... širdies smūgių arba anginos tikimybė... nei tiems, kurie juto nedidelį teigiamą poveikį. Pastariesiems savo ruožtu grėsė 22 proc. didesnė tikimybė negu jutusiems vidutinį teigiamą poveikį“, – rašo mokslininkė.
Žmonės, kurie paprastai būdavo nusiteikę teigiamai, mažiau rizikuoja susirgti širdies ligomis„Taip pat nustatėme, kad žmonės, kurie paprastai būdavo nusiteikę teigiamai, mažiau rizikuoja susirgti širdies ligomis ir kad šios tendencijos netrikdo atskiri mūsų tyrimo metu užfiksuoti depresijos požymiai“, – pridūrė mokslininkė.
Pagrindiniais širdies ligų riziką didinančiais veiksniais tradiciškai laikomas rūkymas, antsvoris, paveldimumas ir didelis kraujospūdis, tačiau kai kurie tyrimai taip pat atskleidė, jog yra ryšys tarp šių ligų ir kitų veiksnių, tokių kaip intelekto ir pajamų lygis.
Praeitą savaitė paskelbtoje vienoje studijoje nurodoma, kad intelekto lygis yra antras pagal svarbą veiksnys po rūkymo, vertinant širdies ligų riziką.
K.Davidson grupė mano, kad ryšį tarp laimės pojūčio ir mažesnės širdies ligų rizikos galima paaiškinti tuo, jog teigiamai nusiteikę žmonės dažniau ir ilgiau ilsisi bei atsipalaiduoja, o po įtampą sukeliančių įvykių greičiau atsigauna ir mažiau apie juos galvoja, todėl rečiau pakartotinai patiria stresą.
