Reliatyvumo teoriją suformulavusiam mokslininkui žmonių santykiai nebuvo gerai suprantami. Tai matyti iš virtinės laiškų jo draugui ir bendradarbiui Michele'iui Besso.
„Mane jame kaip žmoguje labiausiai žavėjo tai, kaip jis sugebėjo taip ilgai ir taikiai gyventi tvirtoje santuokoje su savo žmona – projektas, kuris man dukart apmaudžiai nepavyko“, – rašė A.Einsteinas savo laiške M.Besso šeimai 1955 metų kovo 21 dieną, netrukus po savo draugo, kurį jis pergyveno vos dviem savaitėmis, mirties.
Emocijų kupinoje pirmoje laiško pastraipoje A.Einsteinas rašė: „Štai ir vėl jis vėl mane truputį aplenkė, pasitraukdamas iš šio keisto pasaulio“
„Tai neturi reikšmės. Tokiems žmonėms kaip mes, kurie tiki fizika, skirtumas tarp praeities, dabarties ir ateities yra tiek pat svarbus kiek įkyri iliuzija“, – sakė jis laiške.
M.Besso morališkai palaikė savo artimą draugą nuo jų studijų Ciuriche laikų devyniolikto amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, padėjo, kai A.Einsteinui kilo problemų su jo pirmąją žmona Mileva, su kuria neoficialiai išsiskyrė 1914 metais.
1919 metais A.Einsteinas santuoką nutraukė ir susituokė su savo pussesere Elsa.
56 laiškų kolekcija, kuri bus parduodama aukcione liepos 6-13 dienomis, apima 50 metų laikotarpį, per kurį laiškuose buvo aptarta daugybė temų.
Juose buvo kalbama apie mokslą, reliatyvumo studijas – „daug žadančią teorijos sritį“, taip pat apie Adolfo Hitlerio iškilimą ir privataus gyvenimo dalykus.
Laiškuose vietomis atsiskleidžia mokslininko kuklumas, pašaipus savęs nuvertinimas, nevengiama iš savęs pasijuokti, bet pabrėžiama didelė meilė savo darbui.
Savo mokslinius pasiekimus jis vadina „priartėjimu prie Dievo“.
Viename laiškų jis ragina M.Besso jį nuolat „informuoti atvirukais apie padėtį, nekreipiant per daug dėmesio į turinio nuoseklumą. Kvantinės teorijos amžiuje tai visiškai leistina“.
1933 metais, kai Vokietijoje į valdžią atėjo naciai, jis atsisakė šios šalies pilietybės.
A.Einsteinas mirė būdamas 76 metų Prinstone, Naujajame Džersyje. Nuo 1940 metų jam buvo suteikta JAV pilietybė.