Aukcionas „Winners“ prieš pardavimą šiuos aštuonis laiškus, parašytus anglų kalba nuo 1951 iki 1954 metų ir pasirašytus A.Einsteino, bendrai vertino 31-46 tūkst. dolerių.
Brangiausiai, už 84 tūkst. dolerių, buvo nupirktas laiškas garsiam fizikui Davidui Bohmui, kuriame A.Einšteinas rašė: „Jeigu Dievas sukūrė pasaulį, jo pagrindinis rūpestis tikrai nebuvo padaryti jį mums lengvai suprantamą.“
Turiu prisipažinti, kad negaliu nuspėti, kaip galima būtų pasiekti tokį suvienijimą.
Kitame, už 50,4 tūkst. dolerių nupirktame laiške D.Bohmui A.Einšteinas komentavo savo kolegos nurodytą sąsają tarp kvantinės teorijos ir „reliatyviosios lauko teorijos“.
„Turiu prisipažinti, kad negaliu nuspėti, kaip galima būtų pasiekti tokį suvienijimą“, – rašė A.Einšteinas.
Šiame mašinėle atspausdintame laiške yra ranka tvarkingai įrašyta lygtis ir autoriaus parašas.
D.Bohmas, gimęs Jungtinėse Valstijose imigrantų žydų šeimoje, dirbo su A.Einšteinu Prinstono universitete, o paskui, per senatoriaus Josepho McCarthy antikomunistines raganų medžiokles praradęs postą, pabėgo į Braziliją.
Izraelio iliuzionistas ir magas Uri Gelleris nusipirko 1954 metais rašytą laišką, kuriame A.Einšteinas aptarinėjo galimybę D.Bohmui persikraustyti į Izraelį.
„Izraelis yra intelektualiai gyvas ir įdomus, bet turi labai mažai galimybių, ir būtų gaila nuvykti ten, nusiteikus išvažiuoti pirmai progai pasitaikius“, – rašė A.Einsteinas.
D.Bohmas 1955 metais sutiko tapti garsaus Izraelio technologijų instituto – „Technion“ – kviestiniu profesoriumi, o po dvejų metų persikraustė į Angliją.
Aukcionas nurodė, kad laiškai priklausė D.Bohmo velionės našlės paliktam turtui.
