Žengus jo nurodyta kryptimi, patenki į tamsą, kurioje karaliauja keistos būtybės. Viena netikėtai grybšteli už kojos, kita tiesiog išnyra iš niekur, priversdama širdį plakti greičiau. Kol kažkas šmėžuoja kampe su kirviu, iš karsto pakyla juodos žmogystos rankos.
Paspartinęs žingsnį, pakliūni į aklavietę. Besidairydamas kelio tolyn, išvysti link tavęs artėjant kraujuotą medicinos seselę, kuri pasisukusi kairėn, atveria iki tol nepastebėtas duris. Staiga po kojomis pasikeičia pagrindas, – imi žingsniuoti minkštu čiužiniu. Eisena pasikeičia, o už kampo tavęs jau tyko kita šmėkla. Prirakinta prie grandinių ji žvelgia į tave pamėklės akimis. Sukoncentravęs žvilgsnį į ją, šokteli į viršų, kai iš už nugaros per kojas prašvilpia šalto oro gūsis.
Baigęs kelionę po siaubo kambarį, išnyri į lauką, kuriame kelią link mašinos nušviečia oranžiniai žibintai. Toldamas vis dar girdi riksmus: svečių ar keistų būtybių. Ir tą melodiją, kuri tarsi smelkiasi iki pačių kaulų smegenų.
Siaubo kambarį per penkias valandas aplankė kiek daugiau nei 600 žmonių.
Visa tai – ne siaubo filmo siužetas, o kelių iniciatyvių jaunuolių sukurta pramoga emocijų išsiilgusiems Tauragės apylinkių gyventojams. Paskutinėmis spalio mėnesio dienomis Dauglaukio kultūros namai virsta siaubo karalyste, į kurią vakarais nutįsta eilės žmonių. Pirmąjį vakarą, spalio 30-ąją, siaubo kambarį per penkias valandas aplankė kiek daugiau nei 600 žmonių.
„Šiemet patobulėjome. Penktojo, jubiliejinio, renginio metu lankytojams paruošėme kelionę, kupiną dar daugiau specialiųjų efektų. Siaubo kambarys išsiplėtė per du Dauglaukio kultūros namų aukštus. Viename iš kambarių žmonės gali pajausti net ir oro klimato kaitą. Didžiausia naujovė – CO2 patranka šaltajame kambaryje. Skleidžiamas ir ultra garsas, kurį naudoja garsūs siaubo filmai. Šis efektas nėra girdimas, tačiau žmogui sukelia baimę“, – teigė vienas iš idėjos autorių, siaubo kambario svečius pasitinkantis raudonakis Vidas Metrikis.
Įrengdami siaubo kambarį, organizatoriai plušo mėnesį. Vidui pagalbos ranką ištiesė dar dvi šios idėjos autorės: Daina Metrikytė ir Gabrielė Jasaitytė. Šmėklas vaidino net dvylika jaunuolių. Paklaustas, ar sunku buvo surasti savanorių, kurių paskirtis – penkias valandas bauginti kitus, Vidas patikino, kad net nereikėjo skelbti paieškos. Daug kas pasisiūlė patys.
