Ir prasiskolinusios iki paskutinio euro cento ES šalys, kurios tempia paskui save į dugną visas kitas, ir finansų ministrai, ministrai pirmininkai bei kancleriai, mėginantys nukreipti savo šalis nuo susidūrimo su valstybės skolos ledkalniu – niekas neišvengė jiems taikomų pašmaikštavimų.
„Kodėl Graikija negalėjo gauti dar vienos ES ir TVF paskolos dalies?“, – taip prasideda vienas populiariausių pajuokavimų, iš kurių daugelyje Graikija vadinama visų Europos bėdų šaltiniu.
„Todėl, kad Graikijoje nedirbama taip ilgai, kad būtų galima užpildyti paraišką jai gauti!“.
„Graikas, airis ir portugalas atėjo į barą išgerti taurelės. Kas apmoka sąskaitą? Vokietis“.
Arba dar vienas, kurį cituoja Vokietijos laikraštis „Deutsche Welle“: „Už 400 eurų jūs galite įsisūnyti graiką. Jis pas jus gyvens, miegos iki vėlyvo ryto, gers kavą, pietaus, po to vėl atsiguls pailsėti, o jūs galite ramiai eiti į darbą“.
Kai kas pereina prie asmenybių.
Kirpėjas Amsterdame paklausė „Reuters“ korespondentą graiką: „Nukirpti Jums tik pusę?“, turėdamas galvoje Graikijos obligacijų turėtojų sutikimą nurašyti 50 proc. Graikijos skolos. Finansininkų žargonu vadinama „haircut“ („kirpimas“).
Kartais, nors nedažnai pašmaikštaujama ir apie kitas nukentėjusias euro zonos šalis.
„Kuo skiriasi Airija (Ireland) nuo Islandijos (Iceland)?“- klausiama mįslėje, kuri buvo populiari, kai atrodė, kad Airijoje pasikartos tas pats, kas nutiko Islandijai, kurios bankų sistema sugriuvo per patį sunkiausią 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikotarpį.
Atsakymas: „Viena raide ir maždaug šešiais mėnesiais“.
Graikai nelieka skolingi
Temperamentingi Graikijos gyventojai netylėjo ir atsakydami į Vokietijos kritiką prisiminė savo istorines pretenzijas didžiausiai euro zonos ekonomikai.
Kai kurios karikatūros vaizduoja vadinamojo trejeto, į kurį įeina ES pareigūnai, atstovus kaip Antrojo pasaulinio karo kareivius vokiečių uniforma. Dabar kai kuriuose Graikijos rajonuose taip pat atsisakoma priimti turistus iš Vokietijos.
O kaip dėl krizės sureguliavimo dalyvių, kurių susitikimai jau kelis mėnesius vyksta Briuselyje ir Liuksemburge, Vengrijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir dar kur nors, bet kol kas nedavė jokių rezultatų? Diplomatinė neliečiamybė neapsaugo jų nuo aštrialiežuvių.
„Klausimas: Kiek reikia Europos Sąjungoje finansų ministrų, kad būtų galima pakeisti lemputę?
Atsakymas: Nė vieno. Lemputė juk dega“.
Bet daugiausiai pašiepimų susilaukė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios šalies ekonomika yra stipriausia Europos Sąjungoje, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio žmona Carla Bruni neseniai pagimdė kūdikį, Italijos premjeras Silvio Berlusconi, didelis vakarėlių mėgėjas, ir Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjas.
Kai tik buvo sužinota euro zonos viršūnių susitikimo, vykusio šią savaitę, dienotvarkė, pasigirdo tokių pastabų: „Europos Vadovų Tarybos darbo sesija: 19 val. 15 min. – Darbo vakarienė. 20 val. – dvišaliai susitikimai. 22 val. – Spaudos konferencija. 22 val. 05 min. – Silvio Berlusconi vyksta į naktinį klubą ir žada visus pavaišinti gėrimais. Angela atsisako, nes nenori, Sarkozy – nes negali, Papandrėjas – nes neturi pinigų išsikviesti taksi“.
O kartais humoras pasmerkia ir visos situacijos tuščią įkarštį, kaip karikatūroje laikraštyje „Frankfurter Rundschau“.
Vaikas ateina į svetainę ir sako tėvui: „Aš negaliu užmigti“. Tėvas, kuris žiūri per televizorių laidą apie euro gelbėjimą, atsako: „O, mažyli, tu taip pat suki galvą dėl to, kam kažkada teks mokėti už visa tai?“.
