Prezidentės apsilankymo tikslas yra atkreipti dėmesį į klimato krizę ir pademonstruoti skaitmeninės visuomenės bei e. valdžios galimybes, pranešė prezidentūra.
„Kai admirolas Bellingshausenas prieš 200 metų pradėjo savo kelionę, pasaulio vandenynai buvo daug švaresni, o mūsų nuogąstavimai dėl Žemės – daug mažesni. Vanduo vandenynuose ir oras mūsų atmosferoje nepripažįsta valstybių sienų. Poliarinės sritys, mūsų pasaulio aušintuvai, yra itin jautrūs mūsų klimato pokyčiams. Todėl jos yra pasaulinio atšilimo priešakinėse linijose. Antarktidos pusiasalis yra tarp tų vietų, kuriose šiltėjimas vyksta labai greitai“, – sakė K.Kaljulaid, atskridusi į Karaliaus Jurgio salą.
„Vieną dieną pakitimai gali tapti negrįžtami ir dėl drastiškų fliuktuacijų mūsų planetos klimatas ir gyvenamoji aplinka gali pradėti reikšmingai skirtis nuo mums įprastų. Klimato kaita svarbi visoms pasaulio šalims, ir sprendimą taip pat reikia surasti drauge“, – pridūrė Estijos prezidentė.
„Estija visuomet buvo jūrinė valstybė. Šiandien taip pat esame skaitmeninė valstybė. Buvimas skaitmenine visuomene reiškia, kad geografija nebesvarbi – galime daryti verslą, vadovauti šaliai ir bendrauti su savo artimaisiais, kad ir kur būtume pasaulyje. Ketinu Antarktidoje pademonstruoti, kaip skaitmeniniu požiūriu pažengusi visuomenė, tokia kaip Estija, sudaro sąlygas savo piliečiams kasdienius darbus dirbti internetu, kad ir kur jie būtų“, – sakė K.Kaljulaid.
Estijos valstybės vadovė planuoja aplankyti tyrimų stotis Karaliaus Jurgio saloje, Desepšeno saloje, Port Lokrua ir dalyvauti Antarktidos atradimo 200-ųjų metinių minėjime. Jos darbotvarkę gali pakoreguoti poliarinės srities orai.
Su Antarktidoje esančia prezidente galima susisiekti bet kuriuo metu. Duomenų perdavimą ir telefono ryšį užtikrina prietaisas, sukurtas bendradarbiaujant telekomunikacijų milžinėms „Iridium“ ir „Thales“. Prietaisas sudarys sąlygas prezidentei skaitmeniniu būdu pasirašinėti dokumentus esant bet kur pasaulyje – taip pat ir ten, kur nėra fiksuotojo interneto ryšio.
1819–1821 metais F. von Bellingshausenas vadovavo ekspedicijai aplink pasaulį ir į Antarktį. Joje dalyvavo šliupai „Vostok“ ir „Mirnyj“. Antrajam burlaiviui vadovavo Michailas Lazarevas.
Admirolo F. von Bellingshauseno ekspedicijos atkartojimas organizuotas pagerbiant iš Estijos Saremos salos kilusį Baltijos regiono vokietį jūrininką, kuris buvo tarp pirmųjų žmonių, 1820-aisiais pamačiusių Antarktidą.
Šis Rusijos imperijos laivyno admirolas, tikrasis Rusijos geografų draugijos narys, nuo 1845 metų buvo žinomas kaip Fadejus Belingshausenas.
Jo ekspedicija prasidėjo 1819 metų liepos 4 dieną Kronštate Rusijos Leningrado srityje, o Antarktidos pakrantę pasiekė tų metų sausio 27-ąją ar 28-ąją.
F. von Bellingshausenas yra Kronštato jūrų kadetų korpuso absolventas, dalyvavęs pirmojoje rusų kelionėje aplink pasaulį šliupu „Nadežda“, kuriai vadovavo kitas Baltijos regiono vokiečių aristokratų palikuonis Adamas von Krusensternas.
1819–1821 metais F. von Bellingshausenas vadovavo ekspedicijai aplink pasaulį ir į Antarktį. Joje dalyvavo šliupai „Vostok“ ir „Mirnyj“. Antrajam burlaiviui vadovavo Michailas Lazarevas.
Ekspedicijos metu dviem nedideliais burlaiviais, nepritaikytais plaukioti tarp ledo lyčių, buvo atrastas Antarktidos žemynas ir 29 salos. Be to, buvo surinktos unikalios gamtinės ir etnografinės kolekcijos, kurios dabar saugomos Rusijos Kazanės universitete.
Šiemetinė kelionė atkartoja tą ekspediciją.
Anksčiau Antarktidoje yra lankęsi tokie lyderiai kaip Monako kunigaikštis Albertas, Norvegijos karalius Haraldas V, Čilės prezidentas Sebastianas Pinera ir buvęs Australijos generalgubernatorius Peteris Cosgrove'as.
