Vienas socialinės interneto svetainės „Reddit“ lankytojas pasidalijo keliais etimologiniais Europos žemėlapiais, rodančiais, kaip skirtingomis kalbomis skamba kai kurie paprasti kasdien vartojami žodžiai.
Pavyzdžiui žodis „apelsinas“ skamba panašiai visose Šiaurės ir Rytų Europos kalbose – o jo kilmė nurodo, kad tai „obuolys iš Kinijos“. Vidurio ir Vakarų Europoje šis saldus vaisius vadinamas žodžio „orange“ variacijomis, kurios atėjo iš sanskrito kalbos. Tuo tarpu graikai apelsiną vadina „portokali“, panašiai kaip ir visos Balkanų tautos, turkai ir Artimųjų Rytų gyventojai. Čia pavadinimas kilo iš žodžio „Portugalija“, nes būtent portugalų pirkliai pirmieji atgabeno apelsinus į Europą.
Pavyzdžiui žodis „apelsinas“ skamba panašiai visose Šiaurės ir Rytų Europos kalbose.
Bažnyčios pavadinimai įvairiomis Europos kalbomis liudija senovės graikų kultūros palikimą. Vokiškas „Kirche“, angliškas „church“ ir net rusiškas „cerkov“ – visi šie žodžiai kilę iš senovės graikų „kyriakon“, „valdovo namai“. Prancūzai, italai ir ispanai („église“, „chiesa“, „iglesia“) taip pat bažnyčiai pavadinti pasiskolino senovės graikų žodį, reiškiantį žmonių susirinkimą.
O lietuvių ir latvių kalboje Dievo namus reiškiantis žodis atėjo iš senovės rusėnų „božnica“. Lenkų „kościół“, kaip ir panašiai skambantys čekų bei slovakų pavadinimai, kilo iš lotynų kalbos žodžio „castellum“, kuriuo vadinti nedideli gynybiniai įtvirtinimai.
Arbata į Vakarus atkeliavo iš Kinijos, o kartu su ja – ir kinų kalbos žodis šiam karštam gėrimui pavadinti beveik visomis Europos kalbomis. Tik vieninteliai lietuviai, lenkai ir baltarusiai arbatą vadina lotynišku žodžiu, reiškiančiu žolę.
