Ekspertų teigimu, kiekvienas istorijos periodas, nuo laikų, kai pagrindinis visuomenės ramstis buvo žemės ūkis, iki industrializacijos ir urbanizacijos, pasižymi savitu kvapu.
Kvapų istorikas Williamas Tullettas iš Anglijos Ruskino universiteto Rytų Anglijoje, ODEUROPA komandos narys, išreiškė viltį, kad toks archyvas suteiks naujų įžvalgų ir leis trumpam nusikelti į praėjusius laikus.
„Vienas dalykas apie praeitį, kuriuo domisi visuomenė, yra tas, kaip atrodytų būti ten, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Galvoju, tai suteiks žmonėms asmeniškesnių potyrių apie praeitį, bet taip pat paskatins žmones pagalvoti apie šiandien juos supančius kvapus.“
Pagal 2,8 mln. eurų vertės projektą muziejai visoje Europoje turės daugiau kaip 400 Europos gyvenimo metų pagrindinių kvapų.
Pasitelkus dirbtinį intelektą bus peržiūrėta šimtmečių literatūra septyniomis kalbomis, taip pat meno kūriniai, ieškant užuominų apie kvapus.
Archyvas bus prieinamas visuomenei internete, kaip pirmoji pasaulyje kvapų enciklopedija.
Kvapai būsimoms kartoms
Kai kurie muziejai jau yra įtraukę į savo ekspozicijas praeities kvapų. Londono Imperijos karo muziejuje galima pajusti Pirmojo pasaulinio karo apkasų kvapus, o Jorviko vikingų centre Jorke – atkurtus vikingų gyvenvietės kvapus.
Tai suteiks žmonėms asmeniškesnių potyrių apie praeitį, bet taip pat paskatins žmones pagalvoti apie šiandien juos supančius kvapus.
ODEUROPA subūrė ekspertus ir mokslininkus iš universitetų ir institutų Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Didžiojoje Britanijoje. Komanda aiškinsis, kaip kvapai formavo bendruomenes ir tradicijas.
„Kvapai formuoja mūsų pasaulio jauseną, bet apie praeitį turime labai mažai juntamosios informacijos“, – sakė projekto vadovė, Amsterdamo laisvojo universiteto kultūros istorijos profesorė Inger Leemans.
„Norime išmokyti kompiuterį matyti kvapą. Mūsų tikslas yra sukurti „kompiuterinę nosį“, galinčią atsekti kvapus ir uoslės potyrius“, – pridūrė Vokietijos Erlangeno ir Niurnbergo universiteto skaitmeninių humanitarinių mokslų profesorius Peteris Bellas.
Pasak W.Tulleto, projektas apims paprastus kvapus, tokius kaip rozmarino, kuris, XVI amžiuje gyvenusių žmonių įsitikinimu, galėjo apsaugoti nuo maro.
Tačiau taip pat bus atkuriami didelio masto įvykių, pavyzdžiui, Napoleono pralaimėjimu pasibaigusio 1815 metų Vaterlo mūšio, „kvapų kraštovaizdžiai“.
Projekto autoriai kelia klausimą, ar kvapus reiktų išsaugoti būsimoms kartoms ir ar juos turėtų saugoti tokios organizacijos kaip UNESCO.
„Vienas esminių mūsų klausimų... yra tas, ar kvapus galima suvokti kaip kultūros paveldą, – sakė W.Tulletas. – Jei taip, ar galime ir turėtume juos išsaugoti ateičiai?“