– Neseniai grįžote iš Europos kultūros sostinių (EKS) susitikimo Valetoje, mieste, kuris 2018 metais ir pats bus Europos kultūros sostine. Koks buvo šio susitikimo tikslas? Kokiomis temomis diskutavote su buvusiomis, esamomis ir būsimomis Europos kultūros sostinėmis?
– Kasmet Europoje du miestai tampa Europos kultūros sostinėmis ir turi įgyvendinti šį didžiausią kultūros projektą, atskleisdami tiek vietos kultūros unikalumą, tiek sukurdami Europai aktualias diskusijas ir partnerystes. Iki 2006-ųjų šių kompleksinių projektų autoriai turėjo mažai galimybių ir progų pasidalinti patirtimi. Kelių sostinių vadovų iniciatyva jau dešimt metų veikia EKS Šeimos klubas, kur mažiausiai dukart metuose buvusių, esamų ir ateinančių sostinių atstovai susitinka susipažinti su miesto programa bei diskutuoti konkrečius, su visais dalyviais susijusius klausimus. Tarkime, po šio rudeninio susitikimo Valetoje yra sutarta kurti bendrą duomenų bazę, kurioje dalinsimės metodologine medžiaga, tyrimais, nuorodomis.
Šįkart diskutavome labai aktualia – projekto vertinimo tema. Valeta pristatė labai kompleksinę projekto vertinimo metodiką, kurią EKS biuras tik koordinuoja, o statistiką renka, gyventojų apklausas kuria ir vykdo išoriniai partneriai – universitetai, nacionalinis statistikos departamentas ir pan. Žinoma, visiems Europos kultūros sostinių vadovams rūpi matuoti socialinį pokytį, kai kurių miestų atveju (ir Kauno) – gyventojų laimės / pasitenkinimo savo gyvenama aplinka indeksą, tad girdėjome sociologų įžvalgas ir šia tema. Visi kiti partneriai pristatė, kaip jie matavo ir tebematuoja šių projektų sėkmę bei ilgalaikį poveikį. Kaunas 2022 šiuo metu kuria projekto vertinimo strategiją ir nuo 2018 metų pradės pirmuosius tyrimus ir apklausas. Tad susitikimas buvo itin aktualus.
– Su kokiomis problemomis ir iššūkiais dažniausiais susiduria EKS miestai ir kokius tikslus sau nuolat kelia?
– Šiuo projektu daugiausia siekiama realių socialinių pokyčių, miestiečių kultūros vartojimo įpročių pasikeitimo – nuo abejingumo, pasyvaus naudojimo iki susidomėjimo, įsitraukimo, dalyvavimo ir net naujų veiklų, pokyčių inicijavimo. Taip pat norima paskatinti kultūros sektoriaus partnerystes su vietos ir tarptautiniais partneriais, su IT, verslo sektoriumi, ypač švietimu. Didžiausi EKS organizatorių iššūkiai yra viso kultūros sektoriaus integracija, bendruomenių/miestiečių įtraukimas ir tuo pačiu – aukšto lygio tarptautinės programos įgyvendinimas. Tikrieji kultūros ir meno veiksmai pradeda ryškėti titulo metų išvakarėse.
Kaunas dar lyg ir turi laiko, bet matom, kiek daug žmogiškųjų išteklių reikės – tai vienas didžiausių iššūkių mums. Pavyzdžiui, 40-ies kūrybinių laboratorijų Kaune ir Kauno rajone užkūrimui reikia apmokyti ir į kūrybinės vietokūros darbą išleisti apie 80 žmonių. Kai kurie jau turi patirties dirbti su bendruomenėmis – iš jų mokysimės ir mes, ir jų kolegos. Kitiems – norintiems šiame procese dalyvauti, bet su bendruomenių įtraukimų į kūrybines praktikas neturintiems patirties – rengiame pusės metų kūrybines mokomąsias dirbtuves Kultūros tempo akademijoje. Šiemet tikimės startuoti su mokymais 25–30 žmonių grupei.
– Ar bendruomeniškumo stiprinimas yra artimas ir kitiems EKS miestams?
– Taip, beveik visų miestų programose miestiečių ir šalies gyventojų įtraukimas, jaunų žmonių dalyvavimas yra ašis aplink kurią sukasi programa.
– Kokia patirtimi dalijosi jau buvę EKS miestai? Ar daugeliu atveju pavyko sukurti išliekamąją vertę projektui pasibaigus?
– Iš kiekvienos tokios kelionės parsivežame daug minčių, daugybę puikių patarimų, leidžiančių nesijausti vienišiems. Šį kartą mano galvoje sukasi daug kartų susitikime skambėjusi mintis, kad norint sukurti išliekamąjį poveikį, reikia struktūruoti programą taip, kad kuo daugiau jos dalių įgyvendintų miesto kultūros sektorius, partneriai. Kai kurie miestai net dalinasi darbuotojais su vietos įstaigomis, savivaldybe – jie dirba EKS biurams dalį savaitės. Po tokio kompleksiško projekto įgyvendinimo išaugusios darbuotojų kompetencijos yra labai svarbus liekamasis projekto poveikis visam sektoriui, o kartu ir kultūros vartotojams.
– Kaip kitiems metais ruošiasi Valeta? Koks nusiteikimas vyrauja mieste ir ko verta laukti?
– „Valeta 2018” ruošiasi visų metų fiestai. Miestas, kuriame nuolatinių gyventojų yra tik 6000 (mieste dirba apie 30 000 žmonių, vakare išvykstančių), per metus sulaukia kelių milijonų turistų. Tad turizmo didinimas nėra Valetos tikslas. Jie nori pritraukti jaunimą atgal į ganą brangų senamiestį, įtraukti vietos bendruomenę. Atidarymui 2018 m sausio 20 d. tikisi sulaukti 120 000 svečių, kurie taps judančios procesijos dalyviais, kiekviename miesto taške atrandančiais naujus potyrius. Beje, pasidomėkite orų prognoze Valetoje – noras sudalyvauti atidaryme patrigubės.
– Galbūt „parsivežėte“ idėjų ar patirčių, kurios praverstų ir Kaunui, vis intensyviau besiruošiančiam tapti Europos kultūros sostine 2022? Jei taip, kokių?
– Šįkart išvažiavome su daugybe minčių ir pradėtų darbų, tad noras yra vėl prie jų kuo skubiau sugrįžti. Su „Kaunas 2022” komanda rengiame Europos Kultūros sostinių forumo programą. Forumas numatytas 2018 metų gegužę. Į jį kviečiame kitų EKS vadovus atskleisti iššūkius ir pasidalinti patirtimi apie sėkmingiausius europinių partnerysčių projektus. Taip pat kviečiame įvairių Europos kultūros tinklų atstovus susitikimams su Lietuvos kultūros sektoriumi. Organizuosime ir specialią sesiją, skirtą kultūros ir verslo sektorių partnerystėms diskutuoti. Tai tik vienas ateinančių metų, kurių tikslas – partnerysčių kultūros sektoriuje stiprinimas – renginių. Europos kultūros sostinių susitikime derinome galima partnerių indėlį į Forumo programą.
