Ciuriche įsikūrusio DNR genealogijos centro iGENEA mokslininkai išaiškino jaunojo faraono, kuris įžengė į sostą būdamas devynerių metų, taip pat jo tėvo Echnatono ir senelio Amenhotepo III genų struktūrą, kuriant dokumentinį filmą televizijai „Discovery Channel“.
Tyrimo rezultatai rodo, kad faraonas Tutanchamonas turėjo specifinę genų grupę – vadinamąją haplogrupę R1b1a2 – kuri taip pat būdinga daugiau nei 50 proc. vyrų Vakarų Europoje. Šis faktas rodo, jog jie visi turi bendrą protėvį.
Tarp mūsų laikų egiptiečių šią haplogrupę turintys vyrai sudaro mažiau nei vieną procentą, nurodė iGENEA.
„Buvo labai įdomu atrasti, jog jis priklausė Europos genetinei grupei. Egipte galėjo būti daug grupių, turinčių savitą DNR“, – sakė iGENEA direktorius Romanas Scholzas.
Apie 70 proc. vyrų Ispanijoje ir 60 proc. prancūzų taip pat priklauso tai pačiai genetinei grupei kaip ir faraonas, valdęs Egiptą prieš daugiau nei 3 000 metų.
„Manome, kad bendras protėvis gyveno Kaukaze prieš maždaug 9 500 metų“, – sakė R.Scholzas naujienų agentūrai „Reuters“.
Manoma, jog haplogrupę R1b1a2 turinčių žmonių migracija į Europą prasidėjo išplitus žemdirbystei – maždaug prieš 9 000 metų, nurodė iGENEA.
Tačiau genetikai tiksliai nežino, kaip Tutanchamono protėviai iš tėvo pusės atvyko į Egiptą iš savo kilmės centro.
Tyrėjai šiuo metu atlieka DNR tyrimus, mėgindami nustatyti artimiausius tebegyvenančius Tutanchamono „giminaičius“.
„Šis pasiūlymas buvo skelbiamas tik tris dienas, tačiau mes jau sulaukėme didelio susidomėjimo“, – sakė R.Scholzas.
