Vieni, su antrosiomis pusėmis ar su šeimomis atvykę dalyviai iš gausybės čia siūlomų veiklų galėjo išsirinkti būtent tai, kas reikalinga jiems: eiti į paskaitas, sportuoti, dalyvauti koncertuose, mėgautis vandens pramogomis ar tiesiog ilsėtis gamtos prieglobstyje. Orai tam buvo itin palankūs: festivalį aplenkė sostinėje siautusios audros, liūtys, beveik kasdien kaitriai švietė saulė, lepino šiltos naktys bei giedri, jaukūs koncertų vakarai.
„Pastebime tendenciją, kad kasmet festivalio dalyvių dvigubėja – tai rodo, kad einame teisingu keliu, esame reikalingi. Pas mus atvažiuoja labai daug šeimų su vaikais, žmonių, kurie pavargo nuo įprastinių renginių, kuriuose vartojamas alkoholis, skamba tranki muzika. Mūsų festivalis yra blaivus, mes kalbame apie sąmoningumą, sveiką gyvenseną, žmonių bendrystę. Iš visos Lietuvos bei užsienio kasmet sukviečiame pačius geriausius lektorius, savo srities profesionalus – džiaugiamės, kad jų žinių, patirties bei išminties įkvėpti žmonės grįžta į festivalį vėl ir vėl – su draugais, šeimomis, kolegomis“, – sakė festivalio sumanytojas Mindaugas Vidugiris.
Šiemet dalyviams buvo pasiūlyta 240 įvairių paskaitų ir užsiėmimų, kuriuos vedė 60 lektorių ir mokytojų iš viso pasaulio. Kai kurie dalyviai prisipažino: čia jie atvyko ieškodami ramybės, harmonijos. Nerasdami džiaugsmo savo profesinėje veikloje, santykiuose bei kasdienybėje jie ne tik dalyvavo grupių užsiėmimuose, bet ir konsultavosi su mokytojais, psichologais, patarėjais individualiai. Su vaikais atvykusios šeimos džiaugėsi galėję pabėgti nuo kasdienės rutinos, triukšmo, nuolatinio skubėjimo – įvairūs užsiėmimai nuolat buvo organizuojami ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.
Rytais festivalio dalyvių mankštinosi pievoje, maudėsi ežere, mėgavosi sveiku, skaniu vegetarišku maistu. Kai kurie rinkosi pasyvų poilsį – hamakuose skaitė knygas, diskutavo su bendraminčiais prie laužo, klausėsi koncertų.
„Žmonės buvo labai aktyvūs įvairiose paskaitose bei žaidimuose, Holi spalvų šventėje, kai kada salės, pievelės bei tipiai (indėniškos palapinės) būdavo sausakimši, kai kurias temas bei paskaitas teko kartoti, kad jas išgirstų visi norintieji. Be abejonės, paskaitos bei praktiniai užsiėmimai duoda pagrindą pokyčiams – padeda pasirinkti, kaip mes norime gyventi, kokiomis vertybėmis vadovautis, kokią praktiką praktikuoti, kaip medituoti ar atsipalaiduoti kitaip. Šalia to visą laiką ryškėjo ir kita graži linija – žmoniškumo, bendruomeniškumo, žmonės kasdien mokėsi pastebėti bei išklausyti vieni kitus, atrasti darną bei sąmoningumą“, – pasakojo viena renginio organizatorių Julija Minajeva.
