Įvairiose pasaulio vietose iš palydovų nufotografuotų galvijų, elnių ir stirnų atvaizdus ištyrę Europos mokslininkai nustatė, kad šie gyvūnai ganydamiesi arba ilsėdamiesi yra linkę pasisukti išilgai Žemės magnetinio lauko linijų.
Anksčiau buvo nustatyta, kad migracijų metu pagal magnetinį lauką orientuojasi paukščiai, vėžliai ir lašišos. Tačiau iki šiol nežinota, kad galvijai taip pat turi vidinį kompasą.
Pasak mokslininkų, ūkininkai iš patirties žinojo, kad šaltomis saulėtomis dienomis galvijai pasisuka šonu į saulę, kad kūnas labiau įšiltų, o vėjuotomis dienomis karvės stengiasi atsistoti išilgai vėjo krypties.
Tačiau ūkininkų išmintis ir moksliniai tyrimai nepateikė atsakymo, kodėl karvės pasisuka ta pačia kryptimi, kai oro sąlygos pačios palankiausios, sakė Europos mokslininkai.
„Keista, kad piemenys, ūkininkai ar medžiotojai nepastebėjo šio kasdienio reiškinio", – sakoma moksliniame darbe, kurio viena iš autorių – Vokietijos Duisburgo-Eseno universiteto darbuotoja Sabine Begall.
„Pagrindinius kūno ašies orientaciją nulemiančius veiksnius buvo galima tirti atmetus vėjo ir šviesos sąlygų įtaką, todėl orientavimasis pagal magnetinį lauką yra pats paprasčiausias paaiškinimas", – apibendrinama mokslinėje studijoje, kuri rugpjūčio 25 dieną buvo publikuota JAV Mokslų akademijos leidinyje.
Naudodamiesi „Google Earth" programine įranga, mokslininkai ištyrė 8 510 karvių kūno padėtį 308 ganyklose, esančiose įvairiose pasaulio vietose. Taip pat buvo ištirti 2974 taurieji elniai ir stirnos 241 Čekijos vietovėse.
