Žiema yra tas metų laikas, kai galima pasivaikščioti po nendrynus, į kuriuos vasarą užsuka gal tik žvejai. Tačiau nendryne reikia būti atsargiems ir vengti šaltiniuotų vietų, kuriose galima įlūžti. Nendrės iš pirmo žvilgsnio yra tokie augalai, kurie auga negiliose vandens telkinių vietose, bet iš tikrųjų ten gali būti ir 2 metrų gylis.
„Nendrės auga dideliais plotais, po vieną jų nebūna. Šis agresyvus augalas, plinta šakniastiebiais – po žeme yra didžiulis jų tinklas. Gamtai keičiantis, nendrynai gali užkariauti gamtosaugos požiūriu vertingus plotus, pavyzdžiui, tarpinio tipo pelkes tarp aukštapelkių ir žemapelkių“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakojo gamtininkas.
Tokiose pelkėse, pasak A.Kulbio, auga viksvynai, būna vertingų gegužraibinių šeimos augalų, o užaugus nendrėms jų nebelieka. Todėl gamtininkai kartais rengia aplinkotvarkos projektus ir nendrynus pjauna. 3 kartus per metus labai žemai nupjovus nendres, jos nebeatauga ir atsikuria gamtiniu požiūriu vertingesni viksvynai, kuriuose būna visai kita biologinė įvairovė.
„Nendrės auga visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Tai yra vienas iš kosmopolitinių, dažniausiai sutinkamų pasaulio augalų. Pavyzdžiui, užliejamuose ryžių laukuose jos auga kaip piktžolės. Kai kuriose valstybėse gamtininkai nendres naikina sukeldami nendrynų gaisrus, bet Lietuvoje tai draudžiama“, – kalbėjo A.Kulbis.
Tačiau nendrės, gamtininko teigimu, yra maistingos jais mintantiems gyvūnams, o badmečiais žmonės jas naudojo kaip bulvių krakmolo pakaitalą, jų būdavo dedama į duoną. Iš nendrių gaminamos svarbios pučiamųjų instrumentų – fleitų ir klarnetų – dalys, jomis dengiami pastatų stogai, tveriamos tvoros.
Pastaruoju metu dažnai minimas retas Lietuvoje gyvenantis paukštis meldinė nendrinukė, pasak A.Kulbio, nėra nendrynų gyventoja – ji gyvena viksvynuose, o nendrės gali sunaikinti jos buveines.
„Meldinei nendrinukei reikia 100 ha viksvyno, ir tik tada ji peri, o nendrės gali tuos drėgnus plotus užkariauti“, – sakė gamtininkas.
