Vidutiniškai žaibo iškrova trunka mažiau nei 1 sekundę, teigiama „National Geographic“ reportaže. Filmuojant žaibus didelės spartos kameromis, žybsnį galima sulėtinti iki keliasdešimties sekundžių ar net kelių minučių. Kiti judantys objektai (pvz., plazdanti vėliava) tokiame vaizdo įraše atrodo lyg sustingę.
Sulėtinus maždaug trečdalį sekundės trunkančią galingą žaibo iškrovą, galima pamatyti, kaip ji iš lėto skrodžia orą, formuodama elektrinės spalvos zigzagus, o pasiekusi žemę ryškiai nušvinta.
Meteorologas Tomas Warneris aiškina, kad žaibui pasiekus žemę jo suformuotu keliu juo dar kurį laiką teka elektros srovė. „Į žemę tekanti elektros srovė sukelia karštį ar uždega, apgadina objektą, su kuriuo žaibas „susijungė“. Tokiais žaibais, kurie trunka ilgai, pernešama daugiau elektros krūvio, daugiau karščio, padaroma daugiau žalos daiktui, į kurį žaibas pataikė“, – teigia T.Warneris.
Po kelių sekundės dalių žaibo suformuotas elektrinis kelias pradeda blykšti, kol galiausiai visai užgęsta.
Kituose sulėtintuose vaizdo įrašuose galima pastebėti, kad žaibais tekanti elektros srovė gali būti ir nepastovi – tokiais atvejais žaibas tarsi pulsuoja, tai paryškėdamas, tai vėl prigesdamas.
Siūlome pasižiūrėti:
