Pasak paveldosaugininkų, naujai atrasto piliakalnio koordinates pernai pateikė archeologas Vykintas Vaitkevičius.
„Archeologinis paveldas atskleidžia mūsų valstybingumo pradmenis, jo vystymosi istoriją. Nauji atradimai leidžia manyti, kad mums nėra viskas žinoma, ir tikėtis, kad tokių objektų ateityje bus atrasta daugiau“, – pranešime teigia departamento direktorė Diana Varnaitė.
Atradėjas tikisi dėmesio ir talkos
Piliakalnio atradėjas, Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas V.Vaitkevičius viliasi, kad įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą Gariūnų piliakalnis sulauks vilniečių dėmesio ir talkos, o po kurio laiko nuo jo galėsime grožėtis Neries vaizdais ir semtis stiprybės iš Lietuvos praeities.
Gariūnų piliakalnio įtvirtinimai ir geografinė padėtis primena už 3,5 kilometrų nuo jo į šiaurės vakarus plytintį Neravų piliakalnį.
Anot jo, Gariūnų piliakalnio įtvirtinimai ir geografinė padėtis primena už 3,5 kilometrų nuo jo į šiaurės vakarus plytintį Neravų piliakalnį. Pastarasis siejamas su Grigiškių pakraštyje esančiais senovės lietuvių pilkapiais, kuriuos tyrinėjant rasta V–VIII amžiaus degintinių kapų su ginklais, darbo įrankiais ir papuošalais.
„Gariūnų piliakalnis gali būti panašaus laikotarpio. Neatmetu galimybės, kad šioje vietoje buvo stebima ir saugoma Neris, kuri žemiau Vilniaus vyskupų dvaro ir kaimo, kitados priklausiusio Didžiajam kunigaikščiui Algirdui, vėliau – jo sūnui Jogailai, buvo akmenuota ir srauni”, – sakė V.Vaitkevičius.
Panerių kalvose buvusias senovinės lietuvių pilies liekanas, remdamasis padavimais, mini 1826 metų istorinio romano „Pajauta, Lizdeikos duktė“ autorius Feliksas Bernatovičius. Šią vietovę nepaprastai mėgo ir įžymusis Vilniaus fotografas Janas Bulhakas, skyręs jai gražiausius žodžius 1933 metais išleistame trečiajame „Fotografo iškylų“ sąsiuvinyje.
Gariūnų piliakalnis yra 80 metrų virš Neries iškylančios stačiašlaitės aukštumos pakraštyje. Jis surastas praėjusių metų balandį. Į pietryčius nuo Gariūnų piliakalnio, Panerių aukštumose, yra dar du plačiau netyrinėti piliakalniai, kuriuos atrado Lietuvos archeologijos draugijos narys, biologas Darius Stončius.
Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei 850 piliakalnių, beveik visi jie įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
