Remdamiesi palydovų sistemų duomenimis nuo 1995 iki 2010 metų Londono universitetinio koledžo ir Nacionalinio okeanografijos centro tyrėjai apskaičiavo, kad vandenyno vakarinės dalies jūrinis paviršius per pastaruosius 10 metų pakilo maždaug 15 centimetrų.
Gėlo vandens padaugėjo beveik 8 tūkst. kubinių kilometrų, tai atitinka beveik 10 proc. visos gėlo vandens apimties vandenyne. Gėlo vandens šaltinis yra tirpstantys ledynai ir upių srautai.
Šių pokyčių priežastis gali būti stiprūs Arkties vėjai, sklaidantys Boforto sūkurį – vieną mažiausiai ištirtų vandens srautų Žemėje.
Jeigu pasikeis vėjo kryptis, gėlo vandens baseinas gali išsilieti į likusią Arkties vandenyno dalį, mano tyrimo autoriai, o tai padarys poveikį Golfo srovei, užtikrinančiai Europai gana šiltą klimatą, palyginti su teritorijomis, esančiomis tokiose pačiose platumose.
„Mūsų tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad pasikeitus vėjų krypčiai, ši gėlo vandens masė gali išsilieti į likusią Arkties vandenyno dalį ir net toliau“, – cituoja Catherine Giles, pagrindinės tyrimo autorės, žodžius žurnalas „Nature Geoscience“.
