100 tūkst. km skersmens darinys toliau keliauja žvaigždės paviršiumi, tad žybsnių tikimasi ir daugiau.
Praėjusią savaitę „kosmoso orus“ prognozuojantys mokslininkai numatė, kad gigantiškoji Saulės dėmė turėtų į kosmosą išmesti galingų saulės žybsnių ir neapsiriko. Nors žybsniai – vidutiniškai galingi (M kategorijos), jų kalibrą dėmė „AR 1476“ mėgina kompensuoti kiekiu. Pranešama, kad stipriausiai Saulės audra siautėjo praėjusį ketvirtadienį.
„Saulė pastaruoju metu itin aktyvi, – praėjusios savaitės pabaigoje tvirtino Kosminių orų prognozės centro darbuotojai. – Didžiąja dalimi Saulės aktyvumą inicijavo didžioji dėmė.“
Galingiausi – X kategorijos – žybsniai bei juos lydinčios geomagnetinės audros gali pridaryti rimtų problemų palydovinei technikai ir antžeminei įrangai. Paprastai tokius Saulės aktyvumo protrūkius lydi virš Žemės ašigalių įsižiebiančios pašvaistės.
Tiesa, astronomai pastebi, kad gigantiškoji Saulės dėmė kol kas nesisvaido vainiko masės proveržiais – tokių dėmės „AR 1476“ apylinkėse kol kas nebuvo užregistruota. Tad ir Žemei paragauti šios dėmės generuotų geomagnetinių audrų neteko.
„Visi žybsniai truko trumpai, nė vieno jų nelydėjo vainikinės masės išmetimai, tad geomagnetinių audrų ir pašvaisčių Žemėje tikėtis nebuvo reikalo“, – pridūrė NASA atstovai.
Žemėje matoma Saulės paviršiaus puse gigantiškasis darinys keliaus dar apie pusantros savaitės. Astronomų tvirtinimu, Saulė šiuo metu yra pasiekusi 11 metų ciklo aktyviąją fazę, kurios piko tikimasi 2013-aisiais.