Anglas Martinas Lake`as – vienas šio parko gyventojų. Lietuvoje tik vasaras praleidžiantis vyras sklandžiai nutupdė savo dvivietį lėktuvėlį ir pasuko namų link. „Jeigu norite, galiu pakilti dar kartą. Nebijokite. Aš skraidau visą gyvenimą. Iš aukščiau bus geresnės nuotraukos. Pasižvalgysite, kaip čia gražu“, – akimirksniu vėl užvedęs variklį geranoriškai pasiūlė vyras.
Jungtinėse Valstijoje tokių parkų – šimtai, Europoje – tik trys: Ispanijoje, Prancūzijoje ir jau penketą metų Lietuvoje. „Vykome į Ameriką, žvalgėmės ten įrengtuose parkuose. Pamatėme, kaip žmonės gyvena – ryte atsikelia ir savo lėktuvėliu nuskrenda į darbą“, – šyptelėjo Laima Ramonienė, kartu su vyru Aduardu, danų avialinijose dirbančiu pilotu, prieš penkerius metus įkūrusi „Paluknio airparką“. Kaip jiems sekasi įgyvendinti šią idėją?
Subūrė bendri interesai
Parko teritoriją sudaro 70 hektarų, kuriuose suplanuoti 64 sklypai. Nuolat čia gyvena jau 11 šeimų ar pavienių lėktuvų fanatikų. Dar maždaug tiek yra nusižiūrėję sklypą, tačiau kol kas ne visi pradėję namo ir angaro statybas.
„Esame įkūrę asociaciją, turime savo vidaus taisykles. Visi čia gyvenantys žmonės yra kaip nors susiję su dangumi – vieni dirba avialinijų įmonėse, kiti yra pilotai, treti – labai prijaučiantys aviacijai. Kuriame tokią bendruomenę, kurios interesai būtų vienodi“, – pasakojo minėtai asociacijai vadovaujanti L.Ramonienė.
 |
| Šiame parke suprojektuota daugiau kaip 60 sklypų, kuriuos juosia miškai. |
Žmogus, pradėjęs domėtis galimybe nusipirkti sklypą ir pasistatyti namą „Paluknio airparke“, pirmiausia yra supažindinamas su taisyklėmis ir bendruomenės įstatais. „Mes nelaukiame žmonių, kurie nori pradėti čia savo verslą, pavyzdžiui, atidaryti autoservisą. Čia gyvena ir, tikiuosi, toliau gyvens tik tie, kuriems rūpi aviacija, kurie yra nuoširdūs lėktuvų ir skraidymo entuziastai“, – tikino pašnekovė.
Pakilimo takas – pievoje
Visą šią teritoriją ruošiamasi aptverti tvora – pašalinis žmogus be leidimo joje negalės lankytis. „Turime paisyti saugumo reikalavimų. Negalime leisti po teritoriją vaikščioti bet kam. Nes čia užklydęs praeivis gali ir nesuprasti, kad eina tūpimo juosta, ant kurios tuoj tuoj nutūps lėktuvėlis“, – rodydama nubraižytą parko planą, pievoje padarytas kelias „gatves“ ir toje pačioje pievoje įrengtą kilimo-tūpimo juostą kalbėjo moteris.
Šios šienaujamos juostos ilgis – 1300 metrų. Bendruomenė nutarė jos neasfaltuoti, nes tuomet juosta patektų į tūpimo takų sąrašą ir čia galėtų leistis bet kuris leidimo paprašęs lėktuvas.
„Tai nelabai atitiktų mūsų bendruomenės idėją, kad šiuo taku naudojasi tie, kurie čia gyvena. Arba jų draugai, atskridę į svečius. Žinoma, gyvename draugiškai – jeigu net ir nepažįstamą žmogų ištinka bėda, jis gali nusileisti ir pas mus. Būna, kad lėktuvėliai ar sklandytuvai nebenuskrenda iki šalia esančio Paluknio aerodromo ir tūpia mūsų teritorijoje“, – teigė L.Ramonienė.
Kiekvienas kvailioja savaip. Mes renkamės tokį gyvenimo būdą. Čia gyvena žmonės, kuriems lėktuvai yra labai svarbi jų gyvenimo dalis.Čia gyvenantieji aviacijos entuziastai moka nario mokestį, kuris skiriamas aplinkos priežiūrai – kilimo juostos tvarkymui, sniego valymui žiemą. „Turime gerą techniką, todėl žiemą mūsų keliai yra švaresni nei mieste. Be abejo, žiemą beveik niekas neskraido, tačiau jeigu yra norinčių, takas yra paruošiamas“, – „15min“ sakė viena šio parko steigėjų.
Skrenda apsipirkti
Pati L.Ramonienė dviviečiu šeimos lėktuvėliu „Piper Tomahawk“ neskraido. Šeimoje užtenka ir dviejų aviatorių – vyro ir sūnaus.
„Klausiate, kaip viskas vyksta? Labai paprastai. Atsidarome angaro vartus, lėktuvėliu nuvažiuojame iki kilimo tako, pakylame ir paskraidome. Paskraidiname anūkus, pasižvalgome virš Trakų, nuskrendame į kitą miestą pas draugus, kurie prie savo namų taip pat turi įsirengę tūpimo taką. Išgeriame kavos ir parskrendame namo“, – atidarydama vartus ir leisdama apžiūrėti šeimos lėktuvėlį juokėsi moteris.
Beje, viena čia gyvenančių šeimų mėgsta skristi iki Kauno, nutūpti Aleksote, išsinuomoti automobilį, nuvykti į prekybos centrą ir parskristi namo jau su pirkiniais.
„Kiekvienas kvailioja savaip. Mes renkamės tokį gyvenimo būdą. Kai lėktuvas yra šalia, tu juo ir turi skraidyti, susigalvodamas vis naujų maršrutų. Negi jis stovės uždarytas angare? Ne, čia gyvena žmonės, kuriems lėktuvai yra labai svarbi jų gyvenimo dalis“, – tikino L.Ramonienė ir pridūrė, kad toks „kvailiojimas“ jos šeimai turbūt nepabos niekada.
