1. Trimatė dėlionė
Jamesas Doran-Webbas augo antikvariato savininkų šeimoje, tad būsimąjį skulptorių nuo mažens supo meno kūriniai. Po kurio laiko kūrybos ėmėsi ir pats Webbas. Tiesa, jo darbų medžiaga netradicinė – tai vandens išskalautas medis.
Webbas užtrunka 3 - 4 mėnesius kol iš atskirų gabaliukų, tarsi trimatę dėlionę, sudėlioja skulptūrą. Savo kūrinius jis nuolat tobulina ir niekada nėra iki galo jais patenkintas. Užbaigti skulptūrą priverčia tik numatytos užsakymo atidavimo datos.
Nežinia kiek laiko kūrė ir ar buvo patenkintas Webbas dviejų kūliais einančių kiškių skulptūra, bet žiūrovams ji patinka.
2. Pakabų gorila
„Mūsų aplinkoje pilna kūrybai tinkamos medžiagos, kurios mes paprasčiausiai nepastebime“, – sako škotas Davidas Machas, kuris medžiagos savo kūriniams randa kone visur: jis kuria skulptūras iš degtukų, instaliacijas iš telefono būdelių, paveikslus iš kortų ir t. t.
Macho sukurta gorila atrodo neįprastai, tarsi jos kontūrai būtų „išplaukę“. Šį efektą sukuria kūrinio medžiaga – gorila pagaminta vieną prie kitos sudėjus tūkstančius vielinių rūbų pakabų.
3. Piešinys viela
Paprasčiausiai viela – iš jos savo skulptūras lanksto portugalas Davidas Oliveira. Tiesa, žiūrint į nuotraukas, lengva suklysti, mat gali pasirodyti, kad prieš akis turime piešinį ar eskizą, kuriame pavaizduotos dviejų tigrų figūros.
Pats Oliveira sako, kad savo darbais aiškinasi žmogaus santykį su gamta bei skatina ekologinį žiūrovų sąmoningumą. „Esu įsitikinęs, kad meno kūrinys turi būti ne tik gražus – jis gali veikti aplinkinius ir keisti pasaulį į geresnę pusę“, – sako Oliveira.
4. Dramblys paplūdimyje
Andries J. Botha – Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantis menininkas ir politinis aktyvistas. Labiausiai jis pažįstamas kaip skulptorius, kuris savo darbuose naudoja perdirbtas medžiagas, vandenyno išskalautą medį ar akmens skaldą. Mėgstamiausia Botha tema – drambliai. Jo kurtas dramblių figūras galima pamatyti tiek Europos, tiek Afrikos paplūdimiuose.
5. Atitverta erdvė
Neaukšti vieliniai tinklai dažniausiai naudojami atitverti naminius paukščius, o štai italė Benedetta Mori Ubaldini, jais išlaisvina gyvūnus, šią medžiagą panaudodama jiems suformuoti. Taip ji sukuria permatomas ir dėl to pasakiškai paslaptingas žirafų, varnų asilų, ančių ir kitų gyvūnų skulptūras.
6. Netikros iškamšos
„Little Stag Studio“ – taip savo dirbtuves pavadino JAV gyvenanti Kelly Rene Jelinek. Jos darbai tikrai neįprasti – tai medžioklės trofėjų ir tekstilės mišinys.
Šios netikros iškamšos netrunka tapti namų puošmena ir – priešingai nei iškamšų meistrų paruošti medžioklės trofėjai – nešiurpina pasisvečiuoti atėjusių draugų, kaimynų, vaikų ir naminių gyvūnų.
7. Vandens išskalautas erelis
Kiekvienas mūsų pajūryje ar paežerėje esame rinkę vandens išskalautas šakas, tačiau gerokai mažiau žmonių iš šios medžiagos ryžtasi daryti skulptūras. Amerikietis Jeffro Uitto priklauso tokiai mažumai. Visą medžiagą savo kūriniams jis susirenka pats.
Gamtos sukurtas ir nugludintas medžio formas jis gali keisti tik labai nežymiai, todėl kartais atskiras vandens išskalautas medienos gabalas, gali prilygti kone lobiui, nes jis leidžia užbaigti kūrinį. Pavyzdžiui tokį, kaip ši baltagalvio erelio skulptūra.
8. Tėvo ir sūnaus meistrystė
XIX a. pabaigoje, iš Čekijos kilęs Leopoldas Blaschka išgarsėjo kaip itin gabus stiklapūtys. Universitetai bei muziejai iš jo užsakinėjo stiklinius gyvūnijos pasaulio modelius. Vėliau tėvo darbą perėmė sūnus Rudolfas, kuris daugiausiai laiko skyrė augalijos pasaulio modeliams.
Anuomet stikliniai modeliai buvo tikslesni ir pažintiniais tikslais tarnavo geriau nei kitos priemonės. Dėl stebinančio kruopštumo bei didelės meistrystės, Blaschkų darbai iki šiol eksponuojami muziejuose – antai čia pateikiamą medūzą gali pamatyti Ženevos gamtos muziejaus lankytojai.
9. Popieriniai sparnuočiai
Pagrindinė kolumbietės Dianos Beltran Herreros darbų medžiaga – popierius. Iš jo ji kuria ištisas paukščių kolekcijas.
Popierinis kukutis – vienas iš daugelio pavyzdžių, rodančių, kad Hererros rankose popierius virsta tiksliomis paukščių, vabzdžių ir augalų skulptūromis. Jose menininkės meistrystė susijungia su meile ją įkvėpusiam gamtos pasauliui.
10. Iš chaoso į formą
Viela tinkama ne tik tvoroms tverti. Tą rodo japonų skulptoriaus Tomohiro Inaba darbai. Jie sukurti, o tiksliau sakant – išlankstyti iš plieno vielos, kuri jo skulptūrose iš beformio chaoso „kondensuojasi“ į atpažįstamas gamtines formas. Taip žiūrėdami į stirnos figūrą, tarsi matome kaip ji sukuriama, arba atvirkščiai – kaip ji išnyksta.
11. Popieriniai peizažai
Daugelio mūsų darbo su popieriumi patirtis neperžengia snaigių karpymo, lėktuvėlių ir laivelių lankstymo. O štai JAV gyvenantis Allenas Eckmanas su popieriumi dirba jau ne vieną dešimtmetį. Jo popieriaus skulptūrose telpa gamtiniai siužetai ar net atskiros scenos iš indėnų gyvenimo.
12. Degios galvos
Dar vienas iš vielinių pakabų gorilos skulptūrą sudėliojusio Davido Macho darbas. Šįkart jo darbo medžiaga – degtukai. Machas sukūrė ištisą seriją degtukinių skulptūrų, tarp kurių buvo ir čia pateikiama leopardo galva. Ar nors viena jo skulptūrų sudegė? Taip. Dalį iš degtukų suformuotų skulptūrų Machas sudegino pats. Pasak jo, ugnis irgi yra skulptūros elementas, todėl degdamos skulptūros įgijo nors ir laikiną, tačiau autoriaus tikslingai numatytą formą.
13. Plasnojančios sielos
Vienoje birmiečių legendoje pasakojama istorija apie tai, kad žmogui užmigus, jo siela palieka kūną ir drugelio pavidalu plasnoja po pasaulį. Atsibudus siela – drugelis grįžta. Perskaičiusi šį pasakojimą, Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Su Blackwell, 2004 m. iš popieriaus sukūrė instaliaciją – skulptūrą „Kol tu miegi“.
Kitą savaitę laukite „Stumbro“ straipsnių serijos „110 gamtos atspaudų“ tęsinio – dar vieno istorijų rinkinio, kuriame bus pateikti pavyzdžiai kaip gamta įkvėpė rūbų, avalynės, papuošalų bei aksesuarų kūrėjus.
