Gal tai būtų ir nerimtas tyrimas, jei už jo nestovėtų pakankmai solidi kompanija.
Nors daugeliui dušas yra toks įprastas ir elementarus dalykas, jog jį renkantis galima diskutuoti nebent dėl dydžio ar dizaino formų, tačiau panašu, jog „problema“ yra kur kas rimtesnė. Tiek rimtesnė, jog „idealaus dušo“ sprendimui surasti reikia visos tyrėjų komandos, kuriai ėmėsi vadovauti Neuroco tyrimų kompanijos neuropsichologas David Lewis.
Tyrimų autorių nuomone, „idealus dušas“ nėra vien tik nusiprausimo priemonė. Jis be viso to turi žmogui suteikti maksimalų malonumą – priklausomai nuo poreikio, tonizuojantį arba atpalaiduojantį. O norint maksimaliai patirti tokius efektus, reikia suderinti visą aibę parametrų, tokių kaip vandens temperatūra, čiurkšlės spaudimas, jos kritimo trajektorija ir t.t.
„Optimaliai parinkti visus šiuos parametrus nėra labai paprastas uždavinys“, – aiškina David Lewis.
Didžiausią dėmesį tyrėjai skyrė organizmo neurofiziologinėms reakcijoms į skirtingą dušo parametrų rinkinį – pavyzdžiui vien vandens temperatūros pokyčiai gali sukelti atsipalaidavimą arba padidinti tonusą.
Tyrimų autorių nuomone, „idealus dušas“ nėra vien tik nusiprausimo priemonė. Jis be viso to turi žmogui suteikti maksimalų malonumą.
Kaip „idealumo“ matmuo buvo pasirinktas žmogaus kraujyje esantis endorfino kiekis – savotiškas „narkotikas“, išsiskiriantis organizmo viduje atliekant malonius dalykus – šiuo atveju maudantis duše. Tyrimo metu keičiant įvairius dušo parametrus buvo matuojamas savanorių kraujyje esantis endorfino kiekis ir kiekviena dušo kombinacija įvertinta 100 balų skalėje. Įvairius dušo variantus mokslininkams siuntė tyrimo užsakovas – kompanija Mira Showers.
Nors mokslininkai pareiškė, jog jiems pavyko aptikti idealų parametrų junginį, tačiau šios „formulės“ neatskleidžia – tai jau yra komercinė užsakovo paslaptis. Kompanija Mira Showers duomenų neviešina, tačiau žada į rinką pateiktį serijinį „idealaus dušo“ variantą. Tikėtina, jog ir su automatiniu valdymu.
Nors istorija nėra labai rimta, tačiau negalima nepastebėti teigiamo dalyko – net ir gamindamos įprastinius produktus, kai kurios įmonės sugeba pažvelgti į tai iš šalies ir pasinaudoti nesunkiai prieinamu moksliniu potencialu. Juk tokio tipo tyrimai nėra sudėtingi – juos galima atlikti kad ir Lietuvoje. O jų rezultatai jau nebus vien tik „popieriniai“ – kad ir koks bebūtų efekto dydis, tačiau vartotojų susidomėjimą jis tikrai sukeltų. Tad nauda abipusė – tiek verslui, tiek ir mokslui. Ko tam trūksta? Galbūt idėjų ir drąsos naujovėms?
