Europos aplinkosaugos agentūros duomenimis, tik 16 proc. Graikijos gyventojų buitinių atliekų yra perdirbama, palyginus su 50 proc. tikslu, kurį ketinama pasiekti iki 2020 metų, remiantis ES direktyvomis.
Palyginimui Europos atliekų perdirbimo vidurkis siekia 28 proc.: didžiausias rodiklis yra Slovėnijoje (49 proc.), o mažiausias – Latvijoje (tik 3 proc.).
Atėnuose, kur gyvena beveik keturi milijonai iš 11 proc. Graikijos gyventojų, tik 13 proc. atliekų yra perdirbama, rodo Graikijos sostinės valdžios duomenys.
„Neturime aiškios strategijos ir politinės valios įgyvendinti šią strategiją“, – sakė Graikijos „Greenpeace“ padalinio atstovas Dimitris Ibrahimas.
Daugelyje Graikijos vietų, ypač kaimo vietovėse, šiukšlės metamos į spontaniškai atsiradusius sąvartynus. 2014 metais Graikijoje vis dar veikė maždaug 70 sąvartynų, kuriuos vietos valdžia toleruoja ir aktyviai neprižiūri.
2014 metų birželį, praėjus beveik dešimtmečiui po ankstesnės baudos, Graikijai buvo nurodyta kas šešis mėnesius sumokėti beveik 15 mln. eurų baudą už toliau veikiančius nelegalius sąvartynus.
„Turi pasikeisti mentalitetas, ir greitai“, – sakė Ekologiško šiukšlių rūšiavimo draugijos vadovė Antigonė Dalamaga.
Šiukšlių rūšiavimas Graikijoje – savanoriškas dalykas. O ir už šiukšlių išvežimą graikai moka ne pagal kiekį, o pagal būsto kvadratūrą. Jeigu žmonėms tektų mokėti už išmetamą kiekį, tai juos tikrai motyvuotų išmesti mažiau, sakė ES finansuojamos programos „Zero Waste“ programos Graikijoje vadovė Mary Krimnanioti.
