Siūloma vieta, esanti netoli Balikpapano ir Samarindos miestų, yra Pietryčių Azijos salyno geografinis centras, kur vyriausybė jau turi įsigijusi apie 180 tūkst. hektarų žemės, pridūrė jis.
Valstybės vadovo teigimu, Rytų Kalimantano provincijoje esantis regionas yra zonoje, kuriai kyla minimalus stichinių nelaimių pavojus.
„Kaip didelė valstybė, kuri yra nepriklausoma jau 74 metus, Indonezija taip ir nepasirinko savo sostinės“, – per televiziją transliuotoje kalboje pabrėžė J.Widodo.
„Šiuo metu Džakartai, kaip administravimo, finansų, prekybos ir paslaugų teikimo centrui, užkrauta našta yra pernelyg sunki“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, vyriausybė parengs sostinės perkėlimo įstatymo projektą ir pateiks jį svarstyti parlamentui.
Prezidento skaičiavimais, projektas atsieis šaliai apie 466 trln. rupijų (30 mlrd. eurų).
Tokio žingsnio valdžia ėmėsi augant nerimui dėl dabartinės sostinės ateities.
Prieš beveik 500 metų olandų kolonistų įkurta Džakarta yra vienas greičiausiai vandens semiamų miestų pasaulyje. Aplinkosaugininkai perspėja, kad iki 2050 metų didmiestis gali atsidurti po vandeniu, jeigu dabartinės tendencijos nesikeis.
Ištisus dešimtmečius trunkantis nekontroliuojamas besaikis gruntinio vandens eikvojimas, kylantis jūros lygis ir besikeičiančios oro sąlygos lėmė, kad dalį Džakartos jau pradėjo semti vanduo.
Tačiau 30 mln. miesto ir jo apylinkių gyventojų kamuoja ir virtinė kitų bėdų, tokių kaip didelės spūstys, tarša bei žemės drebėjimų ir potvynių grėsmė.
Šalia 13 upių santakos, pelkynėje pastatyto miesto pastatų pamatams neigiamą poveikį daro ir nekontroliuojamos statybos, didelis judėjimas ir prastas miesto planavimas.
