Išplatintame pranešime teigiama, kad pasak aplinkosaugininkų, tiek šiukšlių vežant vienu metu, prireiktų 26 didžiųjų sunkvežimių priekabų. Panašų kiekį didelis miesto daugiabutis sukauptų tik per 5 metus. Tuo tarpu Ežerų krašto komunalininkai tokį kiekį šiukšlių ekostotelėse surinko per 3 vasaros mėnesius.
„Nesinori net galvoti, kad didžioji tų šiukšlių dalis būtų likusi paežerėse ar miškuose. Šis projektas yra labai reikalingas ir kitais metais būtinai planuojame jį tęsti“, – pasakojo akciją inicijavusios UAB „Švyturys–Utenos alus“ korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys.
Šią vasarą Ežerų krašte veikė 7 ekostotelės, įkurtos šalia pagrindinių Ežerų krašto regioninių magistralių ir skirtos iškylautojų šiukšlėms išmesti, kad jos nebūtų paliekamos stovyklavietėse ar išmestos pakelėse – autobusų stotelėse ir pan.
„Iš pradžių akcijos organizatoriai suplanavo šalia Molėtų pl. įkurtas ekostoteles aptarnauti 2 kartus per savaitę. Trijuose punktuose pastatėme po 4 standartinius konteinerius. Tačiau jau birželio gale įsitikinome, kad šiukšlių išvežimą nuo Molėtų pl. būtina vykdyti kasdien. Teko suktis tikrai sparčiai, kad rytais surinktume per vakarą paliktas šiukšles“, – pasakojo Vilhelmas Danielius Bimbiris, komunalinių paslaugų įmonės „Molėtų švara“ direktorius.
Kiekvieną savaitę iš trijų šalia Molėtų pl. įkurtų ekostotelių buvo išvežama po 80 ir daugiau kub. m šiukšlių. Ne mažesni kiekiai kaupėsi ir Švenčionių rajone įkurtose dviejose ekostotelėse.
„Sėkmingas „Ežerų krašto“ aplinkosaugos programos įgyvendinimas įrodė, kad problema yra ne poilsiautojų kultūra, o sąlygų jiems elgtis tvarkingai stoka. Valdžios institucijos turėtų pasimokyti iš tokių verslo iniciatyvų ir pagaliau diegti šiukšlių surinkimo poilsiavietėse sistemą“, – sako Andrius Gaidamavičius, nevyriausybinės organizacijos „Labanoro klubas“ vadovas.
Iš pradžių akcijos iniciatoriai ekostotelių įkūrimui ir priežiūrai Ežerų krašte buvo numatę 80.000 litų biudžetą, bet vasarai įsibėgėjus įsitikinta, kad iš ekostotelių išvežama kur kas daugiau šiukšlių nei planuota, tad aludariai papildomai projektui skyrė dar 30.000 litų.
„Ekostotelės buvo naudojamos labai aktyviai – tai mus džiugina. Reiškia, Ežerų krašto poilsiautojai suprato šio projekto esmę ir jį palaikė. Norime, kad visi „Utenos“ alaus vartotojai taptų ekologiško mąstymo ir elgesio propaguotojais, nes vykdome savo veiklą unikaliame krašte – aplinkiniuose rajonuose suskaičiavome daugiau kaip 1000 ežerų. Alus – vienas paskutinių šiuolaikinės pramonės gaminių, kuriam virti naudojamos tik natūralios sudedamosios dalys, todėl mums svarbu, kad mus supanti gamta būtų kuo švaresnė“, – teigė D. Smailys.
Įrengdami ekostoteles ir organizuodami šiukšlių išvežimą aludariai glaudžiai bendradarbiavo su vietos seniūnijomis, savivalda, komunalinėmis įmonėmis, konsultavosi su aplinkosaugininkais.
Vos keliolika kilometrų nuo Aukštaitijos nacionalinio parko ribos įsikūrusi „Utenos“ alaus darykla šią vasarą vykdė plačią aplinkosaugos iniciatyvų programą: iškylautojams dalino nemokamus suyrančius šiukšlių maišelius, finansavo šiukšlių išvežimą iš ekostotelių, organizavo įmonės darbuotojų ekožygį baidarėmis, diegė plačią aplinkosauginę gamybos programą įmonės viduje.
„Utenos“ alus jau nuo 2006 m. remia įvairias gamtosaugos iniciatyvas: tvarko Lietuvos ežerų pakrantes, populiariausius paplūdimius aprūpina kokybiškomis poilsio priemonėmis. Nuo 2006 m. aplinkosaugos projektams paežerėse „Utenos alus" skyrė per 400 tūkst. litų. Aplinkosaugines iniciatyvas „Utenos“ alus numatęs tęsti ir kitais metais.
Ežerų kraštą sudaro Ignalinos, Zarasų, Švenčionių, Utenos, Anykščių ir Molėtų rajonai.
 |
