LRT Radijo klausytojas teiraujasi, kodėl dažnai pasitaiko, kad lietuviai nežino, iš kur kilo jų šalies pavadinimas. „Lietuvos vardas kilęs iš veiksmažodžio „lieti“, Vokietijos – iš „vogti“, degtinės – iš „degti“, o „alus“ kilęs iš daiktavardžio, kurį sužinosime, šį gėralą skaitydami iš galo, t. y. „sula“. Nenormalu, kad net aukštąsias mokyklas baigę, brandos atestatus gavę žmonės nežino savo šalies vardo kilmės“, – piktinasi LRT Radijo klausytojas.
Anot instituto pateikiamos informacijos, patikimiausia laikoma 1964 m. pateikta hipotezė, kad Lietuvos vardas kilęs iš upelio Lietava, arba Lietauka
Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus darbuotojai pabrėžia, kad LRT Radijo klausytojo pateiktas Lietuvos pavadinimo kildinimas yra nepatvirtintas, nors tokia hipotezė ir egzistuoja. Viena iš kilmės versijų – istoriniuose šaltiniuose fiksuota forma „Litavija“, laikoma galų palikimu ir siejama su žodžiais „lei“, „li“ – tekėti. To atitikmuo – „lieti“, tačiau ši hipotezė laikoma nepatikima, nes, jei Lietuva būtų keltų palikimas, dabar turėtume vardą „Litava“.
Anot instituto pateikiamos informacijos, patikimiausia laikoma 1964 m. pateikta hipotezė, kad Lietuvos vardas kilęs iš upelio Lietava, arba Lietauka, tekančio Jonavos rajone. Kraštovardis „Lietuva“ yra senas lietuviškas žodis, kilęs iš hidronimo „Lietava“. Vardu Lietava pradžioje vadinta upė, Neries intakas. Vėliau tuo pačiu vardu imta vadinti ir teritoriją prie tos upės – Lietuvos žemę, kurioje ilgainiui iškilo garsūs centrai – Kernavė, Trakai ir Vilnius.
