Šio čempionato tikslas – atkreipti dėmesį į lyderius, kurie augindami valgytojams maistą rūpinasi ir bendruoju gėriu – sveika, darnia ir klestinčia gamta. „Geraisiais pavyzdžiais norime parodyti, kad gamtai palankus ūkininkavimas gali būti progresyvus“, – apie toli siekiančius tikslus kalba vienas iš čempionato organizatorių, gamtos apsaugos ekspertas, Baltijos aplinkos forumo vadovas, ūkininkas iš etnografinio Musteikos kaimo Žymantas Morkvėnas.
Jis pasakoja, kad ūkininkų elgseną ir motyvus tyrinėjantys mokslininkai pastebėjo: ūkininkaujantieji greta kelio, vedančio į vietos bažnyčią, stropiau dirba šeštadieniais. Greičiausiai taip yra todėl, kad sekmadienį į bažnyčią keliaujantys žmonės dairosi aplinkui ir vertina, kaip atrodo laukai. „Pagal tai jie sprendžia, ar juose tvarkosi geras ūkininkas. Tokie procesai vyko prieš šimtus metų, vyksta ir dabar. Aš pats – ūkininkas, atsimenu pokalbius su kaimo senbuviu ūkininku Jonu, kai vertinome, kuris ūkininkas yra „liuckas“ ir kuris – ne“, – sako Ž.Morkvėnas.
„Geras ūkininkas yra tas, kuris iš žemės ištraukia viską, kas įmanoma, kuris nenaudoja sėjomainos, kuris naudoja kuo daugiau trąšų, aparia griovių pakraščius iki pat vandens, iškerta visas apsaugos juostas, sėja arba rapsus, arba kviečius ir viską eksportuoja“, – ironizuoja gamtininkas, gamtos fotografas Marius Čepulis ir tuojau pat priduria, kad jis gerą ūkininką įsivaizduoja visai ne taip. Jam atrodo, kad svarbu laužyti stereotipus ir skleisti žinią apie geruosius ūkininkavimo pavyzdžius. „Šie „Gero ūkininko“ rinkimai ir gali tapti tokia žinia“, – įsitikinęs M.Čepulis, pats savo balkone auginantis pomidorus ir prieskonines žoles, o Lietuvos ūkiuose savo šeimai ieškantis medaus, mėsos, daržovių ir vaisių. Gamtininkas neabejoja, kad darnus ūkininkavimas gali išsaugoti Lietuvos vandenis, nykstančias pievas ir erozuojančius dirvožemius.
Tai kas yra geras ūkininkas? Pirmųjų „Gero ūkininko“ apdovanojimų rengėjas Ž.Morkvėnas kuria tokį jo portretą: geras ūkininkas gyvena santarvėje su gamta, jis gaspadoriškai rūpinasi žeme, kurią dirba, saugo ją ateities kartoms. Jam svarbi bendruomenė, kartu su jos nariais kuria gerą kaimynystę, darnią aplinką. Jo ūkis – ekonomiškai gyvybingas, o valgytojams jis augina sveiką ir kokybišką maistą.
„Aš tikrai neapsimesiu auginimo eksperte, mano trys lysvės atrodo varganai, bet užaugau šeimoje, kur maistas auginamas sau, mano mama – agronomė, tėtis – veterinaras, žinau, ką reiškia užauginti daržovę ir gėlę“, – sako čempionato ambasadorė B.Nicholson. Jai atrodo, kad šiuolaikinis gyvenimas ir industrija dabarties žmones išpaikino – visko norime daug ir pigiai, galiausiai – maisto išmetame tikrai daug. Auginti su meile ir pagarba Žemei yra didžiulė vertybė, kurią turime įgyvendinti grandinėje nuo augintojo iki valgytojo.
„Gero ūkininko“ judėjime žinoma kulinarė daugiausia atstovauja valgytojams ir kalbėtojams apie maistą. Savo televizijos laidose ir žurnale ji nuolat pasakoja apie maisto augintojus, nes yra visiškai tikra, kad naminis kiaušinis, tvariai užaugintos daržovės ir gyvas sūris yra kitokio skonio, nei pirkti prekybos centre. Už geruosius ūkininkus balsuodama savo pinigine, ji sako galvojanti apie rytojų, apie tai, kokioje žemėje grūdus ir pomidorus augins mūsų vaikai. „Per daug buvo galvota apie pelną ir didžiulį derlių, per daug nustekenta žemė ir natūralioji gamta, bet gal dar galime daug ką pakeisti, jei ne tik kalbėsime apie tvarų ūkininkavimą, bet ir jo imsimės“, – įsitikinusi ji.
Beatai pritaria ir Ž.Morkvėnas. Jis sako, kad auginti maistą žmonėms yra pamatinė ūkininko misija, todėl ypač svarbu, jog valgytojai aiškiai išreikštų, ko tikisi iš ūkininko, ir gerbtų bei vertintų jo darbą. „Norime sugriauti gero ūkininko stereotipus, kurie šiandien nėra visiškai teisingi. Privalome skleisti gerąją žinią, pristatyti tuos, kuriuos ekspertai įvertino ir paskyrė „Gero ūkininko“ ambasadoriais“, – sako apdovanojimų organizatorius.
Tai, kad valgytojų ir augintojų ryšį kurti yra būtina, įsitikinęs gamtos mylėtojas, grupės „Golden Parazyth“ vokalistas Giedrius Širka. „Tai – ateitis, – jis sako. – Vis daugiau žmonių supranta, kad ligos ir kitos negandos neatsiranda iš niekur, todėl ir juntama tendencija vis labiau domėtis, iš kur ir kaip atsiranda maistas, kurį perkame. Kartu kyla natūralus noras pažinti žmogų, kuris mums užaugina maistą. Ryšys tarp valgytojų ir gamintojų kuria pasitikėjimą ir tvarumą, taip pat ir pridėtinę vertę bei augina maisto kokybę! Maistas yra viskas: mūsų kūnas, emocinė ir fizinė sveikata.“
Pirmą kartą „Gero ūkininko“ ambasadorius rinko komisija, kurioje dalyvavo Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas, „865 orchidėjų“ ūkio įkūrėjas Ž. Morkvėnas, agronomas, ekologinių ūkių propaguotojas Valentinas Genys, ekologiškai ūkininkaujanti mėsinių galvijų augintoja, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų konsultantė bei Lietuvos agrarinių miškų mokslų centro doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Vilma Živatkauskienė. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vyriausioji specialistė augalininkystei dr. Edita Karbauskienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Žydrė Kadžiulienė, Žemės ūkio ministerijos atstovė Agnė Prakapienė, Aplinkos ministerijos atstovė Lina Burbaitė, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė Sigutė Stakvilevičienė, gamtos mokslų daktarė, Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovė, vadovauja LIFE programos integruotajam projektui „Naturalit“, kuriuo siekiama užtikrinti vertingiausių gamtinių teritorijų, priklausančių „Natura 2000“ tinklui, apsaugą Lietuvoje dr. Birutė Valatkienė.
„Gero ūkininko’21“ ambasadoriais paskelbti:
„Farmer’s Circle“ (Ukmergės r.)
Mišrus ekologinis ūkis. Augina javus, mėsines ir dedekles vištas, mėsinius galvijus, daržoves, ūkyje gamina miltus ir maisto produktus iš daržovių. Taiko pažangias, aplinką tausojančias technologijas. Perdirbtas derlius vartotojus tiesiogiai pasiekia per pardavimo taškus ar maitinimo įstaigas.
Jadvyga Balvočiūtė – „Jadvygos žolės“ (Mažeikių r.)
Ekologinis vaistažolių ūkis. Pusę vaistažolių kiekio užaugina patys, pusę surenka iš sertifikuotų ekologiškų pievų visoje Lietuvoje. Veiklą ūkis pradėjo norėdamas atkurti suartą Virvyčios užliejamą pievą. Šiandien joje stengiasi išlaikyti augalijos įvairovę, šienauja tik tada, kai saugomi augalai išbarsto sėklas. Dėl šio ūkio Ventos vingyje jau atsikūrė 25 metrai natūralios pievos. Jadvygos gaminama produkcija yra arčiausiai laukinės gamtos, santarvėje su supančia biologine įvairove.
Valdas Kavaliauskas ir Rasa Ilinauskaitė – „Paskui saulę ir ožkas“ (Varėnos r.)
Valdas ir Rasa savo ūkininkavimą pradėjo nuo klajokliško gyvenimo su savo ožkų banda. Šiuo metu savo sodyboje Varėnos rajone gano ožkas ir gamina šviežius bei brandintus sūrius. Šie ūkininkai – brandinto sūrio gamybos amato pradininkai Lietuvoje, įkvėpę ne vieną sūrininką išmėginti šį amatą. Jie visada akcentuoja žemės, žmogaus ir gamtos ryšį, jį gerbia ir palaiko.
Ūkininkai buvo vieni iš „Sūrininkų namų“ ir asociacijos „Vivasol“ įkūrėjų. Daug prisideda organizuodami renginius, edukacijas, skatinančias vietinę produkciją, puoselėja trumpas maisto tiekimo grandines, demonstruoja jautrų požiūrį į regiono vystymą, kaimo plėtros socioekonominius aspektus. Inicijavę „Trijų ežerų“ centro veiklą, siekia greta gyvenančius ūkininkus ir bendruomenes sutelkti į bendrą kultūrinę ir ekonominę veiklą.
Vladas ir Laima Chodkevičiai (Akmenės r.)
Prieš 8 metus pradėję ūkininkauti Vladas ir Laima turi nedidelį ūkį, jame laiko 10 ožkų, sėja rugius, avižas ir Lietuvoje neįprastas grūdų rūšis. Mala ir tiesiogiai vartotojams parduoda miltus. Ūkyje nenaudoja mineralinių trąšų ir chemijos, taiko dirvožemį tausojančias praktikas. Ūkininkas Vladas derina ūkininkavimą su muzikanto ir muzikos prodiuserio karjera, stiprina bendruomeniškumą savo bendruomenėje.
Nerijus ir Agnė Sukackai (Lazdijų r.)
Gaisrininkas Nerijus Metelių regioninio parko teritorijoje turi nedidelį, ekstensyvų mėsinių galvijų veislininkystės ūkį – laiko 11 mėsinių karvių ir 30 avių. Galvijus parduoda tik veislei. Nerijaus ūkininkavimas demonstruoja jautrų sugyvenimą su gamta – ekstensyvus pievų ganymas formuoja atvirą pievų mozaiką, palankią biologinei įvairovei.
