Elfų gynėjai ir aplinkos apsaugos aktyvistai sujungė jėgas kovoje prieš Islandijos kelių ir pakrantės komisiją bei vietos valdžią, kurie rengiasi nutiesti greitkelį iš Alftanes pusiasalio į Reikjaviko priemiestį. Tikriausiai sutapimas – pusiasalyje gyvena šalies prezidentas.
Vietovė, kuria norima tiesti greitkelį, yra ypatingai svarbi – joje esą stovi elfų bažnyčia.
Naujojo greitkelio kritikai teigia, kad kelio darbai sudrums elfų ramybę ir atims iš jų gyvenamąsias vietas. Be to, vietovė, kuria norima tiesti greitkelį, yra ypatingai svarbi – joje esą stovi elfų bažnyčia.
Kelio tiesimo projektas kol kas sustabdytas iki tol, kol Aukščiausiasis Teismas paskelbs savo sprendimą šioje byloje. Į Teismą kreipėsi grupė, pasivadinusi „Lavos draugais“. Kreipimesi jie pateikia ir su aplinkosauga, ir su elfų gyvenimu susijusius argumentus. Dar iki kreipimosi į teismą grupė organizavo protestus, kuriuose susirinkusios žmonių minios trukdė buldozerininkams dirbti.
Tai – ne pirmas kartas, kai elfų atstovai sutrukdo infrastruktūros darbus. Jie siunčia savo kreipimusis taip dažnai, kad šalies kelių ir pakrantės komisija net turi iškart parengusi frazę žiniasklaidai, kurią naudoja kaskart, kai nukeliami darbai: „projekto darbai yra atidedami iki tol, kol ten gyvenantys elfai pakeis savo nuomonę“.
Elfai, troliai ir kitos mitologinės būtybės yra labai populiarios skandinavų folklore. Nors Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje jie ir suprantami tik kaip tautosakos dalis, 2007 metais atlikta apklausa Islandijoje atskleidė, kad 62 procentai islandų mano, kad yra įmanoma, jog elfai iš tikrųjų egzistuoja.
Nors „Lavos draugų“ argumentas dėl elfų gyvenamosios vietos gali atrodyti juokingas, ši grupė yra rimtai susirūpinusi greitkelio poveikiu aplinkai. Jų teigimu, kelias perskirs lavos lauką, o tai pakenks gyvūnijai.
