J.Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas.
Į Kauną 1920 m. jis atvyko savo bičiulio, tuometinio prezidento, Antano Smetonos kvietimu, mat tuo metu šiame mieste trūko kultūrai neabejingų žmonių, kurie galėtų įkvėpti kitus – Juozui buvo pasiūlyta redaguoti laikraštį „Tauta“.
Slapyvardis „Vaižgantas“ atsirado taip pat dėl meilės gimtai kalbai ir kultūrai: kadangi Juozas Tumas buvo itin liberalių pažiūrų ir skatino išsilavinimą, spaudos draudimo metais jis aktyviai dalyvavo knygnešių veikloje, slėpė ir platino knygas, mokė vaikus skaityti, rašė į pogrindinius leidinius – dėl to buvo nuolat persekiojamas ir sekamas. Norėdamas apsisaugoti ir likti nesusektas, Juozas ėmė pasirašinėti slapyvardžiu Vaižgantas – taip senovės lietuviai vadino savo linų ir kanapių dievą.
Pašto ženkle taksų veislės šuo pavaizduotas ne šiaip sau, mat tai – mylimas J.Tumo-Vaižganto šuo Kaukas, su kuriuo rašytojas mėgdavo vaikščioti Kauno gatvėmis. Šuniui mirus, J.Tumas-Vaižgantas laikraštyje jam išspausdino smagų nekrologą: „1930 Vytauto Didžiojo metais naktį iš birželio trisdešimtosios dienos į liepos pirmą dieną Aleksoto 16 N kieme šunų veselijoje neramų savo amželį pabaigė Kaukas, vos aštuonerius metus tesukakęs. Kauno laikraščiai savo kronikose vis žymėdavos nepaprastą Kauko ištvermę – per dešimtis dienų suklomis veselioti. <...> Daug pasidarbavęs, pilnas nuopelnų, – jo ainių liko daugybė, – buvo palaidotas istoriškame Kauno „Gojuje“. Laidotuvių ceremonijas atliko Vladas Cibulskas, zokristininkas“, – tuomet rašė J.Tumas-Vaižgantas.
Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus.
