Lygiuojasi į australę
Birštono centre, ant pievutės šalia vandens telkinio, keturios dešimtys moterų įdėmiai stebi, kokia vėliava iškils ant meškerės. Jau antra valanda, kai vėjas niekadėjas neleidžia imti varžytis.
„Vakar sukako 10 metų, kai skraidau oro balionu. Ketverius metus dalyvauju varžybose. Esu atlikusi apie 600 skrydžių. Savo gimtinėje skraidinu pramogautojus, tad oro balionas – mano darbo vieta“, – prisipažįsta FAI pasaulio moterų karšto oro balionų čempionė australė Nicola Scaife.
Šis čempionatas Birštone – antrasis. Pirmasis prieš dvejus metus vyko Lenkijoje, kur tolimojo žemyno atstovė užėmė pirmąją poziciją.
Birštonas dėl galimybės surengti čempionatą konkuravo su daugybe pasaulio miestų, o sprendimas čempionatą rengti Lietuvoje buvo priimtas atsižvelgiant į svarbius techninius reikalavimus.
Garbė organizuoti šį renginį atiteko Birštono oreivių klubui „Audenis“, Lietuvos aeroklubui ir Lietuvos oreivių draugijai.
„Birštonas – ideali vieta rengti tokius čempionatus – nutolęs nuo oro uostų, patogus skrydžiams landšaftas, puiki renginių organizacija“, – teigė Lietuvos oreivių draugijos, „Audenio“ prezidentas Žydrūnas Kazlauskas.
Ar padės savas dangus?
Kol antradienio vakarą, prieš pirmąjį varžybų skrydį, vis dar vyravo pasiruošimo startui nuotaikos, 15min pakalbino ir praėjusio čempionato trečiosios vietos laimėtoją A.Simonavičiūtę.
„Lenkijoje pasirodyti geriau sutrukdė rūkas. Sunku skristi, kai nematai net elektros laidų. Šįkart, tikiuosi, savas dangus padės. Oras, rodos, gerėja“, – vylėsi lietuvė.
Skraido ji jau devynerius metus. Penkerius dalyvauja varžybose. Būtent Birštono padangėse ir gimė merginos meilė oro balionams.
Bekalbant tampa akivaizdu: geriausia Lietuvos oreivė nekantrauja pradėti varžybas. Nekantrauja jas pradėti ir A.Simonavičiūtės šuo Grūdas. Šeimininkei kalbantis su žurnalistais, jis įnirtingai kandžiojo šniūrą, kuriuo oro balionas pririštas prie visureigio.
Staiga suplėvesuoja ta medžiagos skiautelė, kurios visi nekantriai laukė – žalia. Tykus laukimas staiga virto chaosu. Visos komandos puolė į margaspalvius kupolus pūsti karštą orą. Kautynės prasideda.
Į kovą – ir 6 lietuvės
Kasdien balionai kyla anksti ryte (apie 6.30 val.) ir pavakarę (apie 19.30 val.). Dalyvėms kaskart reikia atlikti keletą užduočių. Viena jų, pvz., priskristi prie taikinio ir kuo taikliau numesti specialų maišelį.
Savo šaliai čempionate atstovauja pilotės iš 19 pasaulio valstybių: Australijos, Austrijos, Belgijos, Brazilijos, Čekijos, Danijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Nyderlandų, Rusijos, Šveicarijos, Ukrainos,Vokietijos ir Vengrijos.
Lietuvos garbę gina net šešios pilotės: viena labiausiai patyrusių oreivių Lietuvoje Rita Naujalienė, jauniausia varžybų dalyvė Ieva Šuopytė, Europos moterų karšto oro balionų vicečempionė Daiva Rakauskaitė, Miglė Vaitulevičiūtė, Kristina Sūnaitienė ir A.Simonavičiūtė.
Pasak vieno oreivio, prisidėjusio prie renginio organizavimo, Igno Kazlausko, mūsų šalis garsėja pilotų, oro balionų skaičiumi. Netgi lyderiauja Europoje.
Po pirmųjų skrydžių pirmoje pozicijoje ketvirtadienio rytą rikiavosi čempionė australė N.Scaife. Geriausiai iš lietuvių sekėsi I.Šuopytei – ji buvo trečia. Penktojoje vietoje įsitvirtino K.Sūnaitienė.
Oro balionu – į vandenį
Pajusti tai, ką jaučia skrydžio oro balionu dalyviai, pasižvalgyti į Birštono apylinkes iš viršaus, galimybė buvo suteikta ir 15min žurnalistams. Sušokę į krepšį, kylame aukštyn. Po kojomis – tvarkingos birštoniečių sodybos, Nemuno vingiuose žaliuojantys miškai, menantys karališkąsias medžiokles, kuomet Vytauto Didžiojo ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius.
Mums moja tvirtai ant žemės stovintys žmones. Mes mojame jiems atgalios. Greta praskrenda vokiečių oro balionas-katinas. Išspaudžiame šypseną.
„Ruoškitės, darysime „dash and splash““, – informuoja „Audenio“ klubo pilotas Dovydas Vaitkevičius.
Staiga imame žemėti, artėjame prie pat Nemuno vagos. Netrukus paaiškėja, koks planas gimė oreivio galvoje – savo krepšiu turime paliesti vandenį, tai yra, sušlapti kojas. Baisoka? Truputėlį. Niūniuodamas Nedos dainą „Šalia“, Dovydas nuleidžia oro balioną iki pat vandens paviršiaus. „Pliukšt ir švyst“ ir mes kylame aukštyn. Nemuno pakrantėse susirinkę poilsiautojai mums ploja.
Kiek kainuoja oro balionas?
Imame juokauti, kad beveik visi pilotai – pliktelėję: nuo karšto oro gūsiu kaista pakaušis. Išvydęs besiganančias karves, Dovydas ugnį leidžia kitais mygtukais – galioja gyvūninis režimas, keturkojai ne taip baidosi.
Tolumoje regime Alytų. Kaunas, nors ir nutolęs tiek pat kilometrų, slepiasi už kalvos. Kertame Prienų rajono ribą. Įdomu, kiek kainuoja oro balionas?
„Apie 30 000 eurų. Tiek, kiek „Mitsubishi“ – tiesiai iš salono. O varžyboms pasiruošti reikia apie 850 eurų. Vien startinis mokestis kelis šimtus atsieina“, – informuoja Dovydas.
„Oro balionas kainuoja apie 30 000 eurų. Tiek, kiek „Mitsubishi“ – tiesiai iš salono“, – informuoja pilotas.
Ima temti. Laikas leistis ant žemės. Pilotas paaiškina, kad tūpti galime ne bet kur. Geriau neniokoti ūkininkų pasėlių ir leistis į nešienautą pievą. Ne visi draugiškai žiūri į oro balionus.
Spėjame susilažinti, kiek kartų trenksimės krepšiu į žemę. Du, tris ar keturis? Tačiau Dovydas gudrus, nutupdo oro balioną į įkalnę. Tad pajuntame vieną vienintelį trenksmą.
Kol laukiame atvykstant autobusiuko, jau visi niūniuojame Nedos dainą. Kad ir kaip smagu ten viršuj, dar smagiau – vėl justi žemę po kojomis. Pilotas informuoja, jog per valandą išnaudojami apie 65 litrai propano butano dujų mišinio. Papasakoja apie kitas oro balionų subtilybes.
Po skrydžio – krikšto ritualas
Ištaikome minutę ir įlendame į kupolo, jau saugiai gulinčio ant žemės, vidų. Ten – kaip pirtyje. Uoslė signalizuoja – labiau kaip dujų kameroje. Laikas pradėti oro baliono pakavimo procedūrą. Įtempus kokį 100 kg sveriančią įrangą į mašiną, prasideda krikšto ceremonija. Dega plaukai, nuo drėgnos žolės šlampa kelis, ant kaktos pajuntamas purvas, į rankas įteikiamas pirmojo skrydžio sertifikatas. Proceso atskleisti viešai nevalia.
„Po šio ritualo jūs tampate grafais ir grafaitėmis. Įgyjate teisę į visas žemes, kurias matėte skrisdami. Bet jos jums priklauso tik tuomet, kai pakylate bent pėda nuo žemės, – šypteli Dovydas. – Šią skraidymo priemonę prieš 300 metų išrado du broliai prancūzai. Ėjo namo, užklupo lietus. Nusprendė susikurti laužą ir išsidžiovinti marškinius. Galiausiai pastebėjo, jog marškiniai kyla į viršų. Iš pradžių galvojo, kad nuo dūmų, tačiau tik vėlesni bandymai atskleidė tiesą. Pirmieji skrydžiai buvo su gyvūnais“.
Istorija tikra. Ritualas smagus. Kompanija taip pat. Išties, skrydis oro balionu – tai galimybė pakilti virš kasdienybės ne tik tiesiogine prasme, bet ir mintimis.
