Iš pirmo žvilgsnio metaliniai rėmai atrodo tarsi laivo nuolaužos, tačiau šis surūdijęs metalas skirtas koralams vešėti.
Povandeninės fotografijos žurnalistas Matthew Oldfieldas užfiksavo vaizdus, kurie yra tarsi biologų dokumentai – jų veiklos atspindys. Nuotraukose galima išvysti vienus gražiausių gamtos reiškinių, kurie glūdi giliai po vandeniu, Ramiajame vandenyne ties Indonezija.
Biologai pritvirtina koralus prie metalinių karkasų, o prie jų prijungta kibirkščiuojanti elektros srovė skatina spartesnį jų augimą. Taip tikimasi atkurti dešimtmečius niokotų koralinių rifų didybę.
Britų fotografas M.Oldfieldas, šiuo metu gyvenantis Borneo saloje, buvo pakviestas įamžinti biologų darbus, mat povandenines scenas fiksuoja jau daugiau kaip 15 metų.
Anot fotografo, daugelis Indonezijos koralinių rifų, taip pat ir esantys Balyje bei Lomboko saloje, buvo sugadinti dėl naudotų žalingos žvejybos metodų, pavyzdžiui, žvejai žuvį gaudydavo sprogdindami ar naudodami cianidą, kuris užteršė vandenį, jame susikaupė nuosėdos. Koralinius rifus paveikė ir globalinis atšilimas, mat pakito vandens temperatūra.
„Balyje rifai buvo itin suniokoti 1990 metais, kuomet buvo populiaru žvejoti sprogdinant. Gaudydami žuvį žvejai naudodavo savadarbes bombas, kartu taip būdavo paveikiama vandens temperatūra. Koralai ypač jautrūs aukštai temperatūrai, jie pabąla, kuomet ji per daug aukšta, nes išleidžia organizmus, kurie gyvena jų audiniuose. Kai taip nutinka, koralai ima badauti ir miršta“, – pasakojo M.Oldfieldas.
Metalo rėmas, anot jo, yra suvirinamas ir tuomet perkeliamas po vandeniu pažeistoje koralinių rifų zonoje. Tuomet prie rėmo prijungiama speciali srovė ir anodas – polius, per kurį elektros srovė įteka į elektros įrenginį, šis paprastai pagamintas iš titano, aliuminio ar magnio.
„Koralų fragmentai renkami iš pažeistų rifų ir pritvirtinami prie rėmo. Kuomet pradedama tiekti srovė, koralų fragmentai per kelias dienas tarsi prisicementuoja prie metalo. Koralai ima vešėti daug greičiau“, – pasakojo fotografas.
Dėl neįtikėtinos biologinės įvairovės, koraliniai rifai dažnai vadinami jūrose esančiais atogrąžų miškais. Jie sudaro tik apie vieną procentą vandenynų ekosistemos ir tampa prieglobsčiu apie ketvirtadaliui visų jūrose gyvenančių žuvų.
Koraliniai rifai yra itin svarbūs, tačiau, kaip ir atogrąžų miškai, itin trapūs. Abi buveinės yra lengvai pažeidžiamos ir sunaikinamos, tačiau sunkiai atkuriamos.
„Kiti koralinių rifų atkūrimo metodai yra įmanomi, tačiau kintant sąlygoms nėra tokie efektyvūs, vien dėl sąsajų su pasauliniu atšilimu, didėjančiu užterštumu ir nuosėdų kiekiu“, – sakė M.Oldfieldas.
