Šios freskos pėdsakai buvo aptikti mažyčiais zondais sienoje, dengiančioje originalų paviršių vienoje prabangioje salėje Florencijos rotušėje – Senuosiuose rūmuose.
Projekto organizatoriai nurodė, kad šioje freskoje naudotas tas pats juodas pigmentas, kuris buvo naudojamas tapant L.Da Vinci paveikslą „Mona Liza“.
Šis tyrimas buvo atliktas naudojant moderniausias technologijas per jau kelis dešimtmečius vykdomą projektą, kuriam vadovauja San Diego universiteto meno istorijos profesorius Maurizio Seracini (Mauricijus Seračinis), minimas populiariame rašytojo Dano Browno romane „Da Vinčio kodas“ (The Da Vinci Code).
„Šie duomenys teikia daug vilčių, – sakė M.Seracini. – Nors mūsų tyrimas tebėra preliminarioje stadijoje ir dar reikia daug nuveikti, kad įmintume šią mįslę, įrodymai perša mintį, kad ieškome tinkamoje vietoje.“
Freską „Angiario mūšis“ (Battaglia di Anghiari), vaizduojančią 1440 metais įvykusį Milano ir Florencijos pajėgų susirėmimą, L.da Vinci pradėjo tapyti 1505 metais Florencijos rotušės „Činkvečento salėje“ (Salone dei Cinquecento), tačiau jos nebaigė, pradėjus lietis spalvoms.
Tačiau šią freską gyrė L.Da Vinci amžininkai: meno istorijas ir tapytojas Giorgio Vasari teigė, kad ji pasižymėjo „grakščiu grožiu“, o baroko menininkas flamandas Peteris Paulius Rubensas nutapė garsią šios freskos kopiją.
Rubenso sukurtame eskize vaizduojamas įnirtingas kardais ginkluotų raitelių susirėmimas, trypiant po žirgų kojomis atsidūrusius pėstininkus. Paveikslo veikėjų veidai iškreipti įniršio, o jų raumeningi žirgai stojasi piestu, iš baimės išsprogusiomis akimis.
