3 tūkst. kv. m ploto vilai priklauso 3 ha sodo, kuriame yra ir „Stebuklų lauko“ pievelė, kur, kaip žinia, vienas sodininkas 19-ajame amžiuje rado monetų lobį. Ta istorija irgi buvo įtraukta į „Pinokio nuotykius“.
„Pinokio“ autorius Carlo Collodi gyveno netoli tos vilos Sesto Fjorentine, kuris dabar yra Florencijos priemiestis ir kur jo brolis dirbo vietos porceliano fabrike. Jo knygoje aprašytos ir kelios kitos vietos tose apylinkėse.
„Esame Collodi maršruto centre, centre tos vietos, kur buvo sugalvotas Pinokis“, – sakė vietos istorikas Giuseppe Garbarino, kuris padeda „Villa di Colonnata“ savininkams – Gerini šeimai – parduoti turtą.
„Stebuklų laukas“ knygoje aprašytas kaip vieta, kur sukti bendrai lapė ir katinas įtikina lengvatikį Pinokį užkasti savo pinigus, pasakę jam, kad tie pinigai užaugs ir pasidaugins.
Buvusi taverna netoli vilos taip pat aprašyta knygoje, kaip ir pačios apylinkės, vadinamos „Pelėdų žeme“. Tokia pravardė kažkada buvo duota vietos porceliano fabriko darbininkams, dėl juos amžinai dengusių dulkių.
„Būtų puiku, jeigu naujasis savininkas būtų Pinokio gerbėjas!“ – sakė G.Garbarino, kuris ir pats rašo knygą apie Pinokį ir jo sąsajas su šiomis apylinkėmis.
Pasak jo, dabar čia atvyksta tik nedaugelis ištikimiausių Pinokio gerbėjų, dar – moksleivių ekskursijos. Tačiau jis pridūrė, kad naujasis savininkas galėtų turėti daug daugiau naudos iš sąsajų su vis dar labai mylimu vaikų herojumi.
„Pinokis“ buvo parašytas dalimis, kaip vaikų žurnalas, nuo 1881 iki 1883 metų; jame pasakojama apie dailidę Džepetą, kuris išdrožia medinę, berniuką vaizduojančią lėlę. Tos lėlės nosis ištįsta kaskart, kai ji pameluoja, o vienintelė jos svajonė yra tapti tikru berniuku, žmogumi.
Apsilankančių knygos gerbėjų šiose valdose laukia dar vienas netikėtas ir puikus dalykas – mažytis, griūvantis namelis, kuriame, kaip iš vaikystės pasakojimų prisimena senyvi vietos žmonės, gyveno Pinokiui padėjusi fėja.
