– Tai, kad jaunimas taupo, – gera žinia?
– Taip, nes visuomenėje vyrauja stereotipas, kad kas jau kas, o jauni žmonės nemoka taupyti, negali to daryti, gyvena tik šia diena. [...] Jauni žmonės stebina tuo, kad jų turimos santaupos nuo metų pradžios didėja ir tai, įvertinus tų žmonių pajamas, vyksta gana sparčiai.
– Kaip paprastai vyksta tokios apklausos? Ar keliamas klausimas, ar jie pinigus taupo grynaisiais pinigais?
– Kai atlikome apklausą, nekėlėme tikslo išsiaiškinti, kaip žmonės taupo. Tyrėme elgseną, požiūrį į taupymą – ne visus pinigus išleidžiu, o dalį jų (vienu ar kitu būdu) atsidedu. Formuluodami šį klausimą, neskirstėme, ar jauni žmonės taupo indėlio sąskaitoje, ar grynaisiais pinigais. Tiesiog klausėme – ar šiuo metu taupote kokiam nors tikslui? Įvardijome keletą tikslų.
Paaiškėjo, kad vieną iš tų tikslų praleidome – vestuves. Apklausoje buvo galima nurodyti ir kitą tikslą, nei buvo išvardyti. O analizuodami pamatėme, kad ir Lietuvoje, ir Estijoje žodį „vestuvės“ įrašo net 3 proc. apklaustųjų. Tai nustebino, nes žmonės, atsakydami į apklausas, dažnai nueina lengviausiu būdu – pasižiūri, kas išvardyta, ir pasirenka, kas artimiausia. Tai rodo, kad žmogus nepatingėjo įrašyti, jog taupo vestuvėms.
Vestuvės – pražiūrėtas tikslas. Gal iš seniau ateina nuomonė, kad apvesdinti vaikus lyg ir tėvų reikalas. Šiais laikais yra kitaip, vestuvinis amžius vėlėja, todėl kalbame apie visiškai savarankiškų žmonių pasirinkimą. Jie patys sprendžia.
– Populiariausia taupyti automobiliui ar vis dėlto būstui?
– Atsakymai pasiskirstė po lygiai. Reikia suprasti – taupymas būstui gali reikšti, kad žmogus taupo pradiniam įnašui, kad gautų paskolą. [...] Nėra aišku, ar jie mintyse jau turi konkretų būstą, ar deda pinigus, kad, atėjus laikui, nereikėtų tik tada pradėti.
Kartu sudėjome atsakymą, kad pasirenkama taupyti automobiliui ar vairuotojo teisėms gauti. Jaunam žmogui tai yra toks pat prioritetas, kaip ir būstas.
– Dabar labai paplitusi būsto paskola, viską galima įsigyti lizingu, todėl nereikia taupyti, o paskui galima gyventi, kaip sako, susiveržus diržus. Ar tai nėra populiaru?
– Reikėtų nepamiršti, kad kalbame apie jaunus žmones. Kai kurie jų dar neturi reguliarų, nuolatinių pajamų. Kitiems padeda tėvai. Tokio žmogaus galimybės pasiskolinti iš komercinių struktūrų yra ribotos.
Norint gauti būsto paskolą, reikia sukaupti pradinį įnašą – apie 15 proc. būsto vertės. Žmogus, norėdamas sutaupyti tiek pinigų, užtruks 4–5 metus.
Pavyzdžiui, norint gauti būsto paskolą, reikia sukaupti pradinį įnašą – apie 15 proc. būsto vertės. Žinant šios dienos būstų kainas, paaiškėja, kad žmogus, norėdamas sutaupyti tiek pinigų, užtruks 4–5 metus. To norisi šiek tiek greičiu.
Sugriežtinta Lietuvos banko priežiūra lizingo ir kitokių paskolų tiekėjams. Finansų institucijos ir anksčiau taikė taisyklę – žmogui, kuris neturi pajamų, kreditai nesuteikiami.
Apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai respondentų jau turi nuolatines pajamas, bet gal reikia atkreipti dėmesį, kaip apklausą formavome. Buvo išsiųsti klausimai jauniems žmonėms, kurie yra bankų klientai. Tie, kurie banko sąskaitų neturi, net nepateko į apklausą. Apklausėme tuos žmones, kurie arba turi pajamų, arba kažkada jų turėjo, bet net ir pastarieji nepamiršta, kad reikia taupyti.
– Anksčiau vis buvo sakoma, kad mūsų žmonės yra finansiškai neraštingi, pasiduoda reklamai. Nors jaunas žmogus atakuojamas reklamomis, vis dėlto matome, kad jis nepasiduoda ir vis tiek taupo?
– Turbūt yra ir tokių, kurie neturi šių įpročių bei įgūdžių. Galbūt jie pasiduoda ir yra labiau matomi. Juk sakoma, kad visada blogi pavyzdžiai, nelaimingi atvejai, nors jų ir yra mažiau, yra pastebimesni, nelaimės – skaudesnės. Problemos ir bėdos labiau atkreipia dėmesį, bet vis dėlto didelė dalis jaunų žmonų yra atsparūs reklamai.
– Tyrimas parodė, kad taupymo įpročiai skiriasi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – lietuviai dažniau taupo konkretiems tikslams. Kas galėjo lemti šiuos skirtumus?
– Panašu, kad tie skirtumai tarp šalių yra labai panašūs, nesvarbu, ar analizuojami jaunų, ar vyresnių žmonių įpročiai. Kalbant apie santaupas, taupymą, kai analizuojame visus žmones, neišskirdami jaunų ar nejaunų, matome, kad Lietuvoje polinkis taupyti yra stipriausias.
Estai yra susitaupę daugiau, bet jų pajamos didesnės. Lygindami santaupas ir vidutines pajamas, matome, kad Lietuvoje polinkis taupyti yra stipriausias. Jaunų žmonių – taip pat. Latvijoje polinkis taupyti išreikštas mažiausiai, todėl jaunimo apklausoje matome tą patį.
Ši apklausa parodė, kad estai vis dėlto yra labai pragmatiška tauta. Turiu omenyje tai, kad vienas iš klausimų buvo – ar jūs planuojate išlaidas. Tai reiškia – ar turite išlaidų planą ir sugebate jo laikytis. Vienas iš atsakymų, kurį buvo galima pasirinkti, – taip, planuoju, bet man vis tiek nesiseka, mėnesio pabaigoje pritrūksta pinigų. Mažiausiai planuojantys išlaidas prisipažino estai. Ką reiškia „mažiausiai“? Lietuvoje tokių žmonių iš apklaustųjų yra 86 proc., o Estijoje – 83 proc.
Bet iš tų, kurie planuoja ir prisipažino, kad jiems nelabai sekasi to plano laikytis, estų yra mažiausiai. Turbūt tai reikėtų pavadinti efektyvumu. Latvijoje noro planuoti lyg ir yra daugiausia, bet daugiausia ir tų, kurie prisipažįsta, kad jiems nesiseka. Lietuvoje kas septintas iš tų, kurie pasakė, kad planuoja išlaidas, prisipažino, jog vis tiek nesiseka iki mėnesio galo pagal tą planą išgyventi.
