Praėjimas buvo užmūrytas 1807 metais ir ilgiau kaip 70 metų nebuvo prieinamas, nes buvo paslėptas už nedidelių medinių durų, už kurių, kaip daugelis galvojo, buvo įrengtas elektros skydas.
Koridorius vedė iš Vestminsterio salės – vienintelio statinio, išlikusio po 1834 metų niokojančio gaisro, sunaikinusio Bendruomenių ir Lordų Rūmus.
Jis buvo sukurtas karaliaus Karolio karūnavimo pokyliui 1661 metais, o jo lubas tebelaiko XVII amžiaus medinės sijos.
Koridoriumi tikriausiai vaikščiojo įtakingi politiniai veikėjai, tokie kaip savo dienoraščiu pagarsėjęs valstybės pareigūnas Samuelis Pepysas (Samuelis Pipsas) ir Britanijos pirmasis faktinis premjeras Robertas Walpole'as.
„Mintis, kad šiuo praėjimu kelis amžius naudojosi tiek daug svarbių žmonių, yra neįtikėtina“, – sakė Bendruomenių Rūmų pirmininkas Lindsay Hoyle'as.
Koridorius buvo vėl atidarytas atstačius parlamentą po gaisro, tačiau dar kartą buvo uždarytas 1851 metais.
Ant sienų išliko 19 amžiaus mūrininkų užrašai, tokie kaip: „Šią patalpą dengė Tomas Porteris, labai mėgęs [alų] „Ould Ale“."
Vėliau koridorių aptiko darbininkai, tvarkę patalpas, apgadintas bombardavimų per Antrąjį pasaulinį karą; jie įrengė elektrinį šviestuvą ir įėjimo dureles.
Tačiau durys, įrengtos medinėse dekoratyvinėse plokštėse dengtoje arkadoje, kurią anksčiau kaip biurus naudojo Leiboristų partija, turėjo tik mažytę žalvarinę rakto skylę ir greitai buvo pamirštos.
Istorikus šiose durys sudomino 2018 metais, kai visame parlamento komplekse prasidėjo renovacijos darbai, sakė projekto konsultantė istorijos klausimais Liz Hallam-Smith.
„Atidžiai apžiūrėję plokštes, pastebėjome mažytę žalvarinę rakto skylutę, kurios anksčiau tikrai niekas nepastebėjo, nes manė, kad tai galėjo būti paprastas elektros skydas“, – paaiškino specialistė.
„Kai tik buvo pagamintas raktas, plokštės atsivėrė tarsi durys į šį slaptą įėjimą“, – pridūrė ji.
