JT Aplinkos programos (JTAP) paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad vyriausybės yra pateikusios ambicingų pažadų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išlakas, tačiau jos tebeplanuoja 2030 metais išgauti dvigubai daugiau iškastinio kuro negu leidžia planai, kuriais siekiama įgyvendinti 2015 metų Paryžiaus klimato sutarties uždavinį – kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos..
Esami kuro gavybos planai tai pat neleistų pasiekti ir mažiau ambicingo tikslo – kad iki šio šimtmečio pabaigos klimatas atšiltų ne daugiau kaip dviem laipsniais, nurodė studijos autoriai.
Pasak klimato ekspertų, pasaulis iki 2050 metų privalo liautis didinti atmosferoje susikaupusių ŠESD. Tai gali būti pasiekta tik drastiškai sumažinus iškastinio kuro deginimą visuose sektoriuose, kur tai įmanoma.
Ataskaitoje, paskelbtoje likus suskaičiuotoms dienoms iki spalio 31-ąją Glazge prasidėsiančios svarbios JT klimato konferencijos, nurodoma, kad didžiosios naftos ir dujų įmonės, taip pat kai kurios iš didžiųjų anglių kasėjų planuoja didinti gavybą iki pat 2030 metų ar dar ilgiau.
Taip pat daroma išvada, kad nuo 2020 metų pradžios Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys į naujus iškastinio kuro projektus investavo daugiau negu į švarią energiją.
Atotrūkis tarp klimato uždavinių ir iškastinio kuro gavybos planų, pramintas „gamybos praraja“, didės mažiausiai iki 2040 metų, teigia ataskaitos autoriai.
Taigi, kad būtų įvykdyti Paryžiaus sutarties tikslai dėl ŠESD išlakų, reikėtų skubiai imtis drastiškų priemonių, pažymėjo JTAP.
„Dar yra laiko apriboti ilgalaikį atšilimą 1,5 °C, bet šis galimybių langas sparčiai užsidaro“, – sakė JTEP vykdomo vykdomoji direktorė Inger Andersen ir pridūrė, kad vyriausybės per Glazgo klimato konferenciją turėtų įsipareigoti panaikinti atotrūkį.
Ataskaitoje, kurią rengianti prisidėjo daugiau kaip 40 tyrėjų, nagrinėjama padėtis 15-oje daugiausiai iškastinio kuro išgaunančių šalių.
Pasak tyrėjų, vyriausybių prognozės rodo, kad Jungtinėse Valstijose naftos gavyba iki 2030 metų padidės 17 proc., o dujų – 12 proc., palyginus su padėtimi 2019 metais. Didžioji dalis šio kuro būtų eksportuojama, todėl jį deginant susidarančios išlakos neatsispindėtų JAV balanse, nors prisidėtų prie bendro išmetamų ŠESD kiekio.
Tačiau per ateinantį dešimtmetį anglių gavyba Jungtinėse Valstijose, kaip prognozuojama, turėtų sumažėti 30 proc., palyginus su 2019 metų lygiu.
