– Kuo ypatingas santuokinis gyvenimas pagal Torą?
– Žydų santuokoje vyras ir žmona turi taisyti vienas kito trūkumus. Dažniausiai žmona turi taisyti vyro trūkumus. Tai – žmogaus tobulinimas. Žydų vestuvės tarsi simbolizuoja Visagalio ir žydų tautos bendradarbiavimą, sąjungą, o vestuvių apeigos simbolizuoja Toros gavimą. Žydai turi laikytis 613 Dievo įsakymų, paskelbtų Toroje. Judaizme labai svarbus moters vaidmuo. Struktūriškai, žinoma, svarbiausias vyras, nes viskas prasideda nuo Adomo – žmogaus. Jidiš kalboje „Adam“ reiškia žmogų – kartu ir moterį, ir vyrą.
Santuoka yra labai svarbi, kiekvienas žmogus turi savo porą. Vyras ir žmona yra vienis. Judaizme vyro pareiga – mokytis Toros, o žmona turi sudaryti jam sąlygas, kad jis galėtų tai daryti. Dabar, deja, žmonės aplink save mato tas žydų šeimas, kurios gyvena pasaulietiškai, nesilaikydamos Toroje paskelbtų įsakymų. Žydų kelias – tradicinis judaizmas, mes nieko neturime keisti Toroje.
Jei vyras buvo Toros žinovas, jis nedirbo, nes nuolat mokėsi, o moteris turėjo uždirbti pinigus.
– Minėjote, kad santuokos tikslas – padėti pasitaisyti kitam. Kaip tai atrodo kasdieniame gyvenime?
– Šia tema galima kalbėti labai ilgai. Kiekvieno žydų vyro gyvenimo tikslas yra studijuoti Torą. Jis privalo tai daryti visą gyvenimą, o žydų moteris privalo sudaryti tam tinkamas sąlygas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą dauguma Lietuvoje gyvenančių žydų buvo religingi, gyveno pagal Torą. Moteris ne tik turėjo gimdyti, auklėti vaikus, bet ir pasirūpinti namų ruoša. Jei vyras buvo Toros žinovas, jis nedirbo, nes nuolat mokėsi, o moteris turėjo uždirbti pinigus. Pavyzdžiui, ji dirbdavo savo krautuvėlėje arba turėjo daržą (Lietuvoje žydams buvo galima turėti žemės, o Ukrainoje ir Lenkijoje draudžiama). Kadangi moteris labai užimta šeimoje, ji gali nesimelsti (žinoma, tai pageidautina) ir jai nebūtina mokytis Toros.
Taigi vyras turi Visagalio palaiminimą, o moteris turi vyrą Toros žinovą, bet neturi žinių ir palaiminimo (juo labiau jos didvyriškumas yra neapsakomas). Beje, viso pasaulio žmonėms gerai, kai žydai mokosi Toros, ir, jei kitų tautų žmonės žinotų, kaip jiems patiems svarbu, kad žydų vyrai studijuotų Torą, jie stovėtų kaip žandarai prie mūsų ir lieptų mokytis.
Tradiciniame judaizme teigiama, kad žydų moterį Visagalis sukūrė dėl trijų priežasčių. Pirma priežastis – ji turi žiebti šabo žvakes, nes Ieva užgesino pirmąją Visagalio žvakę. Adomas turėjo gyventi amžinai – taip sukūrė Visagalis, bet, kadangi Ieva paragavo uždrausto vaisiaus, kuris toli gražu nėra obuolys, ir davė jo paragauti Adomui, pasaulyje atsirado mirtis.
Antra priežastis – moteris turi atlaužti gabaliuką chalos (mielinio pinto pyrago) ir palaiminti. Prieš 3,5 tūkst. metų, kai mes turėjome savo šventyklą Jeruzalėje, vyrai aukojo gyvūnus, o moterys – chalą. Šiandien vyrai negali aukoti, nes nebeturime tos Jeruzalės šventyklos. Moters aukojamą chalos gabalėlį reikia sudeginti tam, kad kvapai keliautų Visagaliui.
Trečia priežastis – ritualinė (dvasinė) žydų moters švara. Ką tai reiškia? Visagalis žmogų sukūrė iš dvasios ir kūno, kurio negalime ir neturime ignoruoti. Pasibaigus moters ciklui, turi praeiti vadinamoji švaros savaitė. Kai jau moteris laisva nuo savo „sunkių“ dienų, dar vieną savaitę vyras neturi teisės jos liesti. Iš esmės tai trunka 12–14 dienų, per kurias jie vienas kito labai pasiilgsta, todėl mūsų šeimos yra labai stiprios. Net ir labai vargingos šeimos visada turėjo turėti dvi lovas ir tuo laikotapiu miegoti atskirai. Praėjus toms dienoms, moteris eina į mikvą – ritualinę pirtį, kad ne tik nusipraustų, bet ir apsivalytų dvasiškai.
Žydų šeimose dvasinė moters švara ir kuklumas yra priežastis, kodėl į šeimą ateina pelnas.
Tik po dvasinio apsivalymo ji gali grįžti pas savo vyrą. Tai labai jaudinantis momentas, nes išgyvenami tyri santykiai. Apskritai žydų šeimose dvasinė moters švara ir kuklumas yra priežastis, kodėl į šeimą ateina pelnas.
– Kokios dar žydų santuokos ilgaamžiškumo priežastys?
– Apie vyrų ir moterų santykius kažkada labai gerai pasakė vienas protingiausių pasaulio žmonių – karalius Saliamonas. Jis sakė, kad nėra gerai žmogui būti vienam. Jei vyras yra nusipelnęs, tada žmona jam padės, bet jeigu jis elgiasi netinkamai, tada žmona darys viską, kad jis pasitaisytų ir taptų toks, koks turi būti.
– Kas turima omenyje sakant „nusipelnęs“?
– Jeigu vyras gyvena pagal 613 Toros įsakymų. Kaip minėjau, čia nelengva ir moters paskirtis – skatinti savo vyrą. O jai atlygis – šeimos gerovė ir geri, Toros besilaikantys vaikai.
– Ar šiandieninėse žydų šeimose galioja šios tradicinės sampratos?
– Deja, Lietuvoje tokių šeimų dabar nedaug. Tam įtakos turėjo Holokaustas, sovietizacija ir religijos niekinimas. Neturime nieko kaltinti, bet reikia grįžti prie savo šaknų, nes tokia mūsų paskirtis. Kita vertus, visame pasaulyje tokių šeimų labai daug, tik jos gyvena gana atsiskyrusios.
– Dėl kokių priežasčių žydų santuoka gali būti nutraukta?
– Paprastai ją nutraukti labai sudėtinga. Vienintelė priežastis, dėl kurios santuoka nutraukiama iš karto, – jei vyras ir žmona yra pragyvenę 10 metų ir vis dar neturi vaikų. Tačiau yra būdų, kaip išsaugoti santuoką. Jei vyras moko Toros kitos šeimos vaiką, tai priimama taip, tarsi jis auklėtų savo paties vaiką.
– Čia vienintelė priežastis?
– Dar – neištikimybė, bet ji turi būti įrodyta. Tada, kai turėjome savo šventyklą, turėjo būti du liudytojai, galėję patvirtinti tam tikras aplinkybes. Tais laikais moteris už neištikimybę galėjo gauti mirties bausmę. Dabar to nėra, iškart yra išsiskiriama.
– Ar tiesa, kad judaizme viengungystė smerkiama?
– Ji nėra palaikoma. Žinoma, jei žmogus negali rasti poros, jis neturi vesti bet ko, bet laikomasi požiūrio, kad nereikia gyventi vienam. Gyventi vienam yra blogai – štai kodėl reikia stengtis gyventi santuokoje.
Moterims kartais kyla kvaila mintis išbandyti savo vyrą, pažiūrėti, ar jis ištikimas, bet vyrų nereikia kurstyti, kad vėliau netektų taisyti savo nuodėmės.
– Ar lengva žydams gyventi santuokoje?
– Žinoma, ne. Apskritai, ypač moteriai, gyvenimas nėra lengvas, jei tikrai gyvenama pagal Torą. Žmona visada palaiko savo vyrą, bet ir vyras privalo apginti savo moterį nuo pavojų, kurių yra daug ir visur. Vilniaus Gaonas, XVIII a. gyvenęs mūsų dvasinis lyderis, savo šeimos moterims yra sakęs: „Sėdėkite namuose, jūs galite net neiti į sinagogą, nes ten moterys kartais liežuvauja, kyla pavydas, kai viena moteris dėvi gražesnius drabužius nei kitos.“ Iš esmės žydų moteris turi kuo daugiau būti namuose. Galite sakyti, kad laikai keičiasi (tai mėgstamiausias kai kurių dabartinių žydų argumentas), bet Tora – ne.
Religingų šeimų moterys stengiasi dirbti ten, kur yra moterų kolektyvai. O jei tokios galimybės nėra, jos dirba namuose kompiuteriu.
– Šiandien tai skamba kategoriškai.
– Judaizmas ir yra kategoriškas, būti žydu nelengva. Mūsų religija nėra veidmainiška, jos pagrindas – nuolatinė žmogaus kova su savo trūkumais. Visagalis mums davė ne tik dvasią, bet ir kūną, tam tikrus instinktus. Žinoma, jų negalima visiškai nepaisyti, bet negalima ir kurstyti. Pavyzdžiui, moterims kartais kyla kvaila mintis išbandyti savo vyrą, pažiūrėti, ar jis ištikimas, bet vyrų nereikia kurstyti, kad vėliau netektų taisyti savo nuodėmės.
Judaizmo pagrindas – visi mūsų įsakymai apie vyrų ir moterų santykius. Per įvairias šventes tiek namuose, tiek viešose vietose vyrai ir moterys sėdi atskirai, šoka irgi atskirai. Esu dalyvavusi tradicinėse vestuvėse Izraelyje – patikėkite, buvo linksma.
Dirbau mišriuose kolektyvuose – išgers, palies vienas kitą, ir pradės „žaisti“ hormonai. Todėl nereikia tam sudaryti palankios situacijos. Skamba nuvalkiotai, bet reikia priminti paprastą dalyką – nepriimtina, kai moteris už namų sienų atrodo puikiai, o namuose – tik šiaip sau. Turi būti atvirkščiai.
