– Kaip manote, kokios įtakos turės VR medicinai?
– Sunku pasakyti, kas tiksliai bus ateityje, juolab medicinoje, kur ilgai užtrunka, kol paaiškėja, kurios technologijos tikrai efektyvios. Nemanau, kad naujoji pigaus VR banga turės reikšmingų pokyčių patiems gydytojams (kadangi medikai turi didelius biudžetus specializuotai brangiai VR aparatūrai, kuri egzistuoja beveik 40 metu).
Tačiau, šiuo metu klinikose vyksta dideli pokyčiai, kuomet daug atsakomybės, ypač lėtinių ligų atveju yra perkeliama patiems pacientams. Čia yra būtent ta vieta, kur pigus masinis virtualios realybės pritaikymas gali pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau kaip tiksliai tai turėtų atrodyti, sunku pasakyti.
Tad nemanau, kad VR turės labai daug įtakos pačiai medicinai, kadangi ten jau egzistuoja prietaisai, kurie patenkina klinikinius poreikius. Greičiausiai ši technologija padarys egzistuojančias technologijas pigesnes, labiau prieinamas atsiliekančioms šalims (kas irgi labai svarbu).
– Kaip medicinoje VR panaudojama dabar?
– Klinikinėje srityje pirmiausiai – mokymuose. Taip pat VR yra naudojama ir tam tikrų psichologinių ligų, pavyzdžiui, PTSD (potrauminio streso sutrikimo), įvairių baimių ir kt. gydymui.
Už klinikos ribų daug startuojančių kompanijų bando kažką padaryti, bet galiausiai susiduria su tomis pačiomis problemomis, kad, siekiant pripažinti prietaisą gydančiu, reikia jį sertifikuoti. Tam reikia klinikinių tyrimų ir parodyti, kad prietaisas tikrai turi efektą. Tad daug kas bando tai padaryti, tačiau sėkmės atvejų yra vienetai.
– Gal yra žinomi kokie nors VR šalutiniai efektai paprastam vartotojui?
– Be pykinimo šalutiniai efektai tie patys kaip ir ilgalaikis žiūrėjimas į bet kokį ekraną: potenciali žala akims, galvos skausmas ir psichologiniai pokyčiai, kuomet žmonės gali prarasti dalį socialinių įgūdžių.