Šis klausimas, kaip rašo Huffingtonpost.com, įžiebė šimtmečius trunkančias diskusijas, glumino net tokius iškilius teologus kaip Šv. Augustiną ir tapo pagrindu protestantų siūlymams pakoreguoti Apaštalų tikėjimo išpažinimą – vieną iš seniausių krikščionybės tikėjimo išpažinimų.
Romos katalikų, Rytų stačiatikių ir didžiosios dalies protestantų bažnyčios moko, kad Jėzus, norėdamas išgelbėti teisiųjų sielas, kaip antai žydų patriarchų, mirusių dar prieš jo nukryžiavimą, į pragarus nužengė Didįjį šeštadienį.
Katalikų Bažnyčios Katekizmas šį epizodą vadina „paskutiniu Jėzaus misijos etapu“, per kurį jis „atvėrė dangaus vartus teisiesiems, mirusiems prieš jį“. Tikima, kad Atpirkėjo pragare laukė visų mirusiųjų – blogųjų ir teisiųjų – sielos. Jėzus ten nužengė kaip Gelbėtojas, skelbdamas įkalintoms vėlėms Gerąją Naujieną.
Homilija, įtraukta į skaitinių sąrašą, kuriuos katalikai skaito Didįjį šeštadienį, byloja, kad „didžioji tyla“, nutildė žemę kol Jėzus ieškojo Adomo, „mūsų pirmojo tėvo, kaip prarastos avies“. Didysis šeštadienis dar vadinamas tylos šeštadieniu.
Kai kurie protestantai teigia, kad skaitiniuose yra nepakankamai įrodymų apie Jėzaus nužengimą į mirusiųjų karalystę ir kad jo paties žodžiai prieštarauja šiai interpretacijai.
Jėzaus, išlaužiančio Hado duris, vaizdiniui neatsispyrė daugybė menininkų – pradedant tapytoju Hieronymus Boschu ir baigiant poetu Dante bei nesuskaičiuojama daugybe rytų ortodoksų ikonografų.
Tačiau kai kurie protestantai teigia, kad skaitiniuose yra nepakankamai įrodymų apie Jėzaus nužengimą į mirusiųjų karalystę ir kad jo paties žodžiai prieštarauja šiai interpretacijai.
Didįjį penktadienį Jėzus šalia jo nukryžiuotam nusikaltėliui tarė: „Dar šiandien su manimi būsi Rojuje“, rašoma evangelijoje pagal Luką. „Tai vienintelė užuomina, kurią turime apie tai, ką Jėzus veikė tarp mirties ir prisikėlimo, – aiškino žinomas evangelikų autorius ir pastorius iš Minesotos valstijos, JAV, Johnas Piperis. – Nemanau, kad nusikaltėlis nukeliavo į pragarą ar kad pragaras vadinamas Rojumi.“
Pirmajame amžiuje žydai tikėjo, kad po mirties visos sielos nukeliauja į tylų ir niūrų požeminį pasaulį, vadinamą Šeolu. Greičiausiai norėdami pabrėžti, kad Jėzus išties mirė ir kad jo prisikėlimas nebuvo apgaulė, apaštalai ir tvirtino, kad jis taip pat nukeliavo į Šeolą, įsitikinęs Notre Dame universiteto profesorius Robertas Kriegas.
„Taip akcentuojama, kad Jėzaus prisikėlimas nebuvo jo atgaivinimas“, – sakė R.Kriegas.
Tikėjimas Jėzaus nužengimu į pragarus buvo paplitęs ankstyvaisiais Bažnyčios egzistavimo metais, teigia teologijos profesorius Martinas Connellis. Tačiau Biblija labai mažai atskleidžia informacijos apie tai, ką Jėzus veikė tarp mirties ir prisikėlimo. Bažnyčios, kalbančios apie Jėzaus nužengimą į mirusiųjų karalystę, dažniausiai cituoja ištrauką iš Pirmojo Petro laiško: „Kristus buvo kūnu numarintas, o Dvasia atgaivintas“; „Jis tąja Dvasia skelbė kalėjime esančioms dvasioms“. Šios įkalintos dvasios, pasak Petro, tai tie, kurie Nojaus laikais buvo „nepaklusnūs“.
Vienas iš krikščioniškosios teologijos architektų, Šv. Augustinas, teigė, kad ši ištrauka iš apaštalo Petro laiško, yra veikiau alegorija nei istorija. Tai yra, kad išties Jėzus ne tiesiogiai bendravo su įkalintaisiais pragare, bet Dvasia per Nojų.
Tačiau Šv. Augustinas taip pat rašė, kad klausimas, kam tiksliai Jėzus sakė pamokslą po savo mirties, jį „labai trikdo“.
Jėzaus nužengimas į pragarą greičiausiai nebūtų tapęs doktrina, jei ne ketvirtajame amžiuje gyvenęs vyskupas Rufinus, savo komentare prie Apaštalų tikėjimo išpažinimą parašęs, kad Jėzus nužengė į „ad iferna“ – pragarą.
Dar daugiau klausimų apie Kristaus veiklą po mirties iškėlė kintančios pragaro sampratos. Pomirtiniam gyvenimui pridėjus įkalinimo ir skaistyklos sluoksnius, teologai, kaip Tomas Akvinietis, siekė suprasti, kurį tiksliai pragaro sluoksnį Jėzus aplankė ir ką jis išgelbėjo.
Kiti krikščionių mąstytojai, kaip antai Martinas Lutheris ir Johnas Calvinas, nesutiko su teiginiais, kad Jėzus kentėjo pragare tam, kad visiškai atpirktų žmonijos nuodėmes. Paskutinis šį klausimą prieš keletą metų iškėlė velionis šveicarų teologas Hansas ur von Balthasaras, sukeldamas aršias teologines diskusijas katalikų žurnale „First Things“.
Buvęs Evangelikų teologinės visuomenės prezidentas Wayne'as Grudemas teigia, kad sumaištį užbaigtų „sykį ir visiems laikams“ pakoreguotas Apaštalų tikėjimo išpažinimas ir ištrinta eilutė apie Jėzaus nužengimą į pragarus.
„Vienintelis argumentas šio fakto naudai yra tai, kad juo taip ilgai tikima, – rašė seminarijos Arizonoje profesorius W.Grudemas. – Tačiau klaida, nors ir sena, vis tiek yra klaida.“
Tačiau Jėzaus nužengimas į pragarus išlieka viena iš svarbiausių rytų ortodoksų tikėjimo tiesų. Šeštadienio nakčiai tampant Velykų sekmadieniu, cerkvių priekyje pastato ikonas, atvaizduojančias Kristaus nužengimą į mirusiųjų karalystę. Jos čia lieka 40 dienų.
„Velykas simbolizuojanti ikona mums yra ne tuščias kryžius ar kapas, – sakė ortodoksų teologijos profesorius iš Niujorko Peteris Bouteneffas. – Mums tai Kristaus nužengimas į Hadą.“
