JT pirmiausiai turėjusi užtikrinti taikos palaikymą ir humanitarinę pagalbą, dabar neatsiejama nuo skurdo ir aplinkos taršos mažinimo bei lygybės, švietimo ir sveikatos klausimų sprendimo.
Organizacija yra įsitvirtinusi ir Lietuvoje – čia po jos vėliava siekdami bendrų tikslų veikia net trijų organizacijų – JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR), JT Migracijos agentūros (IOM) bei Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) – atstovai.
„Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį norime kartu pažvelgti, kur esame, ką veikiame pasaulyje ir Lietuvoje, su kokiais iššūkiais susiduria žmonija ir kaip sprendžiami visai žmonijai aktualūs klausimai. Jungtinės Tautos tai ne tik Niujorkas ar Ženeva, bet viskas yra žymiai arčiau mūsų, o ir Lietuva aktyviai įsitraukia į įvairias veiklas. Kiekvienas lietuvis turėtų žinoti, kaip galima ir kodėl reiktų prisidėti pasaulio gerovės“, – sako organizacijų atstovai.
JT darbų, kurių nė viena šalis neįveiktų viena, sąraše – žygdarbiams lygūs pasiekimai. Ne prie vieno jų yra prisidėjusi ir Lietuva. Kviečiame geriau susipažinti su šia organizacija ir jos pasiekimais:
-
Jungtinės tautos įkurtos 1945 m. spalio 24 dieną – būtent šią dieną visame pasaulyje minima Jungtinių Tautų diena. Šiais metais jos minėjimą Lietuvoje pirmą kartą kartu organizavo visos trys šalyje veikiančios JT agentūros: UNHCR, IOM, WHO.
-
Jungtinių tautų valstybių narių skaičius nuo pradžioje 51 dabar išaugo iki 193. Lietuva į JTO įstojo 1991 m. rugsėjo 17 d. Iš viso JT sekretoriate dirba daugiau nei 44 tūkst. darbuotojų ir 6,5 tūkst. savanorių,117 tūkstančių taikdarių, kurie padeda palaikyti taiką 15 operacijų, vykdomų 4 žemynuose. Lietuvoje JT agentūrose ir atstovybėse darbuotojų skaičius neperkopia 20 žmonių, tačiau visame pasaulyje šios organizacijos tikslų siekia ne vienas lietuvis – šalies atstovų galima sutikti Maltoje, ar net Kazachstane.
-
Metinis Jungtinių Tautų taikos palaikymo biudžetas sudaro tik 0,5 procento finansų, kuriuos viso pasualio šalys išleidžia karinėms reikmėms. Lietuvoje veikiančių agentūrų biudžetus didžiausią dalį sudaro dalis gaunama iš šalių narių sumokamų narystės mokesčių, bet taip pat ir rėmėjų bei projektų.
-
Pasaulyje yra daugiau kaip 25 mln. pabėgėlių, dar 40 mln. žmonių priverstinai persikelia savo šalies viduje. JT, tiksliau JT Pabėgėlių agentūra, rūpinasi šiais žmonėmis ir teikia jiems gyvybiškai svarbią pagalbą: pastogę, medicininę pagalbą, maistą, rūpinasi jų advokacija. Iki šiol organizacija jau padėjo 50 mln. pabėgėlių. Už šią pagalbą likimo nuskriaustiesiems agentūra yra gavusi dvi Nobelio taikos premijas.
-
Per daugiau nei 20 metų Lietuvoje apsaugą gavo daugiau nei 1500 pabėgėlių. Nors Lietuva nėra dažnas pabėgėlių pasirinkimas kaip Švedija ar Vokietija, čia jiems kuriama galimybė ne tik saugiau gyventi, bet ir įsilieti į visuomenę, dirbti ir būti naudingiems Lietuvos ateičiai;
-
Visame pasaulyje migrantais rūpinasi JT Migracijos agentūra. Iki šiol jos pagalba suteikta daugiau nei 20 mln. migrantų, šiuo metu projektai įgyvendinami 172 valstybėse. Agentūros biuras Lietuvoje per 20 veiklos metų 8 tūkst. migrantų suteikė itin reikalingas konsultacijas, 2 tūkst. padėjo grįžti į gimtąsias šalis. Dirbdami su žmonėms, patekusiais į fiziškai ir psichologiškai žalojantį prekybos žmonėmis tinklą, biuro darbuotojai padėjo į gyvenimą grįžti beveik 500 iš jų;
-
Pasaulio sveikatos organizacija rūpinasi viso pasaulio žmonių sveikatos gerinimu. Šiais metais agentūra mini 70-ąsias metines. Ši agentūra tiekia vakcinas 45 procentams pasaulio vaikų. Jungtinių Tautų vaikų fondas ir Pasaulio sveikatos organizacija yra pagrindiniai Pasaulinės poliomielito išnaikinimo iniciatyvos partneriai – nuo 1988 metų joms pavyko poliomielito atvejų sumažinti daugiau nei 99 procentais; kiekvieną mėnesį daugiau nei milijonui moterų padedama įveikti nėštumo komplikacijas ir t t.
-
Vienas svarbiausių Pasaulio sveikatos organizacijos uždavinių yra teikti šalims naujausiais mokslo įrodymais grįstas nepriklausomas rekomendacijas, kaip išsaugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti ligų ar jas gydyti. PSO atstovybė Lietuvoje, veikianti jau daugiau kaip 20 metų, aktyviai prisidėjo prie Lietuvos sveikatos sistemos kūrimo ir visuomenės sveikatos stiprinimo Lietuvoje. Lietuviai ne tik aktyviai naudojasi PSO rengiamomis sveikatos rekomendacijomis, bet ir patys prisideda prie jų rengimo – ne vienas sveikatos specialistas žinomas dėl savo darbų šioje organizacijoje Lietuvoje ir įvairiose šalyse. Garbingame sąraše – prof. Vilius Grabauskas, dr. Remigijus Prohorskas, dr. Aušra Šačkutė, dr Robertas Petkevičius ir kiti.
