„Tose šalyse, kurios pradėjo įgyvendinti programą prieš kelerius metus, judama link to, kad žaistų visi vaikai, nes rezultatai – stulbinantys. [...] Patikėkit, kuo daugiau vaikų dalyvaus šioje programoje – tuo geriau bus mūsų valstybei“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ teigė Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas.
Kovo 8 d., šeštadienį, rengiama speciali konferencija „Šachmatai mokyklose“. Joje dalyvaus Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) viceprezidentas Ali Nihatas Yazici, jis pasakos apie programos įgyvendinimą daugelyje pasaulio šalių. Taip pat ekspertai pristatys mokslinių tyrimų išvadas, kurios parodo, kad šachmatai mokyklose iš tiesų turi teigiamą poveikį.
Liko tik smulkmenos
A. Černovas dar 2013 m. su keliomis partijomis pasirašė susitarimą dėl privalomo šachmatų mokyklose. Jis pasakoja, kad po susitarimo daugiausiai buvo sprendžiami techniniai dalykai.
„Mes jau žinome, kokiu būdu kursime apmokymo programas, iš kur gausime vadovėlius. Ir, žinoma, kaip įgyvendinsime savo sumanymus, vertinant tai, kokia dabar yra švietimo programa pradinėse mokyklose. [...] Liko tik smulkmena – susitarti su Švietimo ir mokslo ministerija dėl konkrečių datų ir metodų“, – LRT radijui teigė A. Černovas. Jis priduria, kad programa mokyklose turėtų būti įgyvendinta per 1–2 metus.
A. Černovo žiniomis, dauguma pasaulio specialistų sutinka, jog programa turi būti privaloma pradinėse klasėse, o vyresniame amžiuje vaikai turės galimybę pasirinkti savarankiškai. Anot jo, svarbu pabrėžti, jog pagrindinis programos tikslas – išmokyti žaisti ir pamankštinti protą.
Mokytojų turėtų užtekti
Su A. Černovu sutinka ir pajėgiausia Lietuvos šachmatininkė, didmeistrė Viktorija Čmilytė. Profesionalė tikina, kad daugelyje Europos šalių, žaidimą šachmatais padarius privalomu, sulaukta daug teigiamų rezultatų.
Jie ugdo gebėjimą susikoncentruoti, gerina erdvinį mąstymą, lavina daugybę įvairių intelektualinių sugebėjimų, kurie vaikams yra ir bus labai reikalingi
„Šachmatai mokyklose tikrai duotų daug [gero]. Jie ugdo gebėjimą susikoncentruoti, gerina erdvinį mąstymą, lavina daugybę įvairių intelektualinių sugebėjimų, kurie vaikams yra ir bus labai reikalingi“, – teigė šachmatų profesionalė.
V. Čmilytė mano, jog tai – puiki investicija į vaikų ateitį.
„Man šachmatai davė labai daug. Tiesa, tai tapo profesija, tačiau programos esmė tikrai nėra išauginti daug profesionalų, – sakė sportininkė, kuri šachmatais žaidžia nuo šešerių metų. – Jos esmė – pasinaudoti šachmatų žaidimo privalumais“.
Kadangi Lietuvoje šachmatininkų meistrų nėra daug, kyla klausimas, ar užteks mokytojų, kurie galėtų šio sporto mokyti visose Lietuvos mokyklose. V. Čmilytė mano, kad tai – ne problema.
„Idėja tokia, kad būtų mokama tik pradinio kurso, todėl nereikia daug ypač aukštos kvalifikacijos trenerių. Užtenka gerų pedagogų, kurie žino pradmenis, kuriuos gali aiškiai ir gražiai paaiškinti vaikams“, – sakė V. Čmilytė.
Švedijoje plinta tarsi nauja epidemija
Viena valstybių, kurioje šachmatai vaikams privalomi, yra Švedija. LRT korespondentė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė pasakoja, kad šis užsiėmimas šalyje plinta tarsi nauja epidemija.
„Pastebėta, kad šachmatai vaikams padeda mokytis, susikaupti, lavinti atmintį, loginį, matematinį mąstymą. Būtent todėl ši epidemija ir plinta taip sparčiai“, – sakė LRT korespondentė.
V. Meidutė-Strazdauskienė priduria, kad, nors šachmatus aktyviai rekomenduoja mokytojai, vaikai patys gana aktyviai juos renkasi.
„Prieš kelerius metus šachmatai Švedijoje nebuvo populiarūs. Tik tada, kai Švedijos šachmatų asociacija pradėjo mokyklose pristatinėti šią sporto rūšį, užsiėmimas ėmė populiarėti“, – pasakojo V. Meidutė-Strazdauskienė.
