Darbas – ne iš lengvųjų
Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad taksatoriams tenka atsakingas ir ypač detalus darbas – įvertinti miško sklypus. Vertinami miško išteklių rodikliai: nustatomos miško sklypo ribos, naudmena, medyno vyraujanti ir sudėtinės medžių rūšys, vidutinis medžių aukštis, skersmuo, medyno skalsumas, tūris, miško sklype esantys pažeidimai, gyvūnų, augalų, grybų radavietės, paukščių lizdavietės, perimvietės, kertinės miško buveinės, prieš tai sklype vykdyta ūkinė veikla. Taip pat specialistas nustato miško ūkinių priemonių reikalingumą ir jas projektuoja (miško kirtimus, atkūrimą ir kt.).
Visa tai specialistas turi atlikti lauko sąlygomis, pučiant atšiauriam žiemos vėjui ar kaitrioje saulės atokaitoje. Grybautojų išminti miško takeliai irgi ne visada veda ten, kur taksatoriui reikia nukeliauti. Marius pripažįsta, kad dažnai tenka bristi per iki dilgėles ar brautis per tankias medžių šakas.
Atlieka miško inventorizaciją
M.Megelinskas paaiškina, jog kiekvienas taksatoriaus darbo mėnuo prasideda, kai gaunama užduotis inventorizuoti miško plotą (hektarais). Pasirinkęs plotą, taksatorius ten nuvyksta ir pirmiausia turi nustatyti tipingą sklypo aprašymo vietą, kurioje matuos medyno skalsumą, vidutinių medžių aukštį ir skersmenį. Į vadinamąsias taksacines korteles taksatorius turi užfiksuoti kelis esminius parametrus: miško sklypų ribas, medyno tūrį, skalsumą, amžių, medžių aukštį.
Miško sklypai neišvengiamai keičia savo formą: auga nauji medžiai, vykdomi kirtimai, medžiai nyksta dėl įvairių pažeidimų, todėl, jei ribos, pateiktos žemėlapyje, neatitinka natūros (leidžiama 10 m paklaida), būtina šias ribas atnaujinti ir nustatyti naujas sklypo ribas. Miško sklypų ribas Marius fiksuoja fotoabrise ir mobiliuosiuose įrenginiuose. Vėliau šie duomenys perkeliami į geografines duomenų bazes.
„Medyno skalsumas rodo, kiek aplinkos sąlygos, dirvožemio potencinis našumas panaudojami medienai išauginti, sukaupti. Medyno ardo skalsumas nustatomas vizualiai, pagal ardo tankumą, vidutinį skersmenį ir lajų glaudumą (susivėrimo laipsnį). Tam nustatyti naudojame Biterlicho lazdelę“, – pasakojo Valstybinių miškų urėdijos taksatorius M.Megelinskas.
Medžio amžiaus nustatymas labai svarbus įvertinti viso medyno amžių. Medžio amžių išduoda jo rievės. Specialiu prietaisu (Preslerio grąžtu) kamiene taksatorius išgręžia siaurą vamzdelį iki medžio šerdies. Ištraukus jį galima suskaičiuoti rieves ir pagal tai nustatyti medžio amžių.
Medžio aukščio matavimas atliekamas naudojantis aukštimačiu. Nuo medžio kamieno pasirinktinai specialistas skaičiuoja dvi bazes: 15 m arba 20 m. Tokį atstumą nuo medžio išmatavęs taksatorius per aukštimačio akutę matomose skalėse gali sužinoti jam reikiamus skaičius, kuriuos sudėjus gauna medžio aukštį.
Taksatoriaus gaunami duomenys yra ypatingai svarbūs miškotvarkos procesui. Gauta informacija iš taksacinių kortelių ir foto abrisų yra perkeliama į duomenų bazes. Apdorojus inventorizacijos duomenis parengiami taksoraščiai ir medynų planai. Šiais dokumentais vadovaujasi girininkas ir sprendžia, kokia ūkinė veikla būtina atlikti viename ar kitame miško sklype.
Grybautojų išminti miško takeliai irgi ne visada veda ten, kur taksatoriui reikia nukeliauti.
Pasiilgsta pokalbių su kolegomis
Taksatoriaus profesija – daug atidumo ir kantrybės reikalaujantis darbas. Marius pripažįsta, kad dienos gali prailgti dirbant vienumoje, specialistas pasiilgsta pašnekesių su kolegomis. Tačiau vyras tikina, jog visus sunkumus atperka grynas, gaivus oras, medžių ošimas, sielos ramybė – dirbdamas biure tą retai patirsi.
Valstybinių miškų urėdijoje iš viso dirba 34 taksatoriai, iš jų šią profesiją yra pasirinkusi ir viena moteris.
Taksatoriaus profesijai reikalingas išsilavinimas miškininkystės srityje.