Kad įvyktų sprogimas, tereikia muilo burbulą ar putą iš tokių burbulų įkaitinti bei uždegti. Vaizdo siužete du žilstelėję kiemo mokslininkai driokstelėjimą „sugeneravo“ muilo burbulų ir HHP dujų mišinį padegę litavimo lempa.
Vandens elektrolizės metu išgaunamos HHO dujos (pirmąsyk jas 1800 m. tokiu būdu išgavo Williamas Nicholsonas) sprogsta, kai įkaista iki 570 laipsnių pagal Celsijų. Pasiekusios tokią temperatūrą dujos akimirksniu užsiliepsnoja, o degimo metu pasigirsta ne tik galingas sprogimas, bet ir išsiskiria energijos bei vandens garų debesėlis.
Siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą:
HHO dujos kadaise buvo naudojamos virinant metalą. Siekiant išvengti oksidavimosi liepsnų ir sprogimų, vandenilis ir deguonis šiam mišiniui maišomas santykiu 4 su 1 arba 5 su 1.
HHO dujų atmaina yra laikomos ir legendomis apipintos vadinamosios Brauno dujos. Tai – taip pat vandenilio ir deguonies mišinys (nurodomas santykis – 2 su 1, beje, kaip ir vandens), kuriuo gali būti varomi automobiliai. Pamenate kartais atgyjančias legendines istorijas, kaip kažkam yra pavykę sukurti vandeniu varomą automobilį? Tas „vanduo“ – tai tos pačios Brauno dujos. Tiesa, pagrindinis kritikų argumentas prieš šią idėją yra toks: energijos tokiam mišiniui sukurti reikia daugiau nei jos išskiriama degimo metu.
