Kaip pakeisti žmogaus nuomonę?

Neuromokslininkai vis akivaizdžiau mums parodo, kad mes nesame linkę keisti savo įsitikinimų, „Žinių radijui“ sakė komunikacijos konsultantas Rytis Juozapavičius. Pasak jo, mes klausome žmonių, laukdami, kol jie pasakys kažką tokio, kuo mes jau tikime.
R.Juozapavičius sako neįsivaizduojantis profesionalios žiniasklaidos, kuri nepalaiko gilaus pokalbio apie visos žiniasklaidos kokybę.
R.Juozapavičius / Kęstučio Vanago/BFL nuotr.
Temos: 1 Psichologija

„Mes žiūrime į pasaulį ne ieškodami informacijos, kuri leistų sužinoti, o kas iš tikrųjų vyksta, bet mes dažniausiai ieškome žinių patvirtinimo, ką mes jau manome“, – laidoje „Žmogus žmogui“ kalbėjo R. Juozapavičius, patardamas nuolat būti pasiruošusiems ieškoti tiesos ir ugdyti kritišką mąstymą. 

Komunikacijos konsultantas, kalbėdamas apie propagandą, pirmiausia pasitelkė karo Ukrainos rytuose pavyzdį.

„Kas ten kaunasi? Rusijos kanalai sako, kad ten kaunasi ukrainiečių smogikai prieš savigynos būrius. Iš mūsų varpinės mes sakome, kad kaunasi ukrainiečių kariuomenė ir teroristai. Yra didžiulis skirtumas tarp žodžių „teroristas“ ir „kovotojas“, – sakė R. Juozapavičius.

Kitą pavyzdį komunikacijos konsultantas pateikia iš Jungtinių Amerikos Valstijų politinės komunikacijos, kaip amerikiečių respublikonai sugebėjo nuteikti daug amerikiečių prieš paveldėjimo mokestį.

„Jie tiesiog paveldėjimo mokestį pervadino mirties mokesčiu ir daug žmonių ėmė pasisakyti prieš paveldėjimo mokestį, nes mirties mokestis skamba žinot kaip – mirties. Užtenka pavadinti tam tikru būdu, ir tu jau laimi diskusiją“, – sakė jis.

Anot R. Juozapavičiaus, šiais laikais pagrindinė kova dėl žmogaus proto vyksta įvykių rėminimo plotmėje – kaip tu pavadini reiškinį, žmogų, tai, kas vyksta.

Pasak jo, yra keletas pagrindinių metodų, kuriais įtikinėjami žmonės.

Žmonės paklūsta visuomeniniam spaudimui – jeigu žmogui pasakai, kad dauguma tą daro, tai ir visi kiti ima tai daryti

„Pavyzdžiui, žmonės paklūsta autoritetui. Jeigu surandi, ką žmonės gerbia, ir tas autoritetas kažką sako, tai jie priima nemąstydami. Daugybė eksperimentų tai įrodė“, – sakė R. Juozapavičius.

„Žmonės paklūsta visuomeniniam spaudimui – jeigu žmogui pasakai, kad dauguma tą daro, tai ir visi kiti ima tai daryti“ – tęsė jis.

Pasak R. Juozapavičiaus, apsisaugoti nuo propagandos pirmiausia galima naudojant įvairius žiniasklaidos kanalus, idealiu atveju – kuo daugiau. Tada galima lyginti pranešimus, bandyti suprasti, kur yra žinios, o kur – nuomonė. 

„Turėtum būti atsargus: jei atrandi, kad kažkuo pradedi labai tikėti, turėtum savęs paklausti, o kuo aš remiuosi?“ – patarė R. Juozapavičius.

Visą laidos „Žmogus žmogui“ įrašą klausykite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų