Kaip pergudrauti prekybos centrus ir sutaupyti pinigų

Mums visiems reikia val­gyti, štai kodėl taip daž­nai net nesusimąs­tome, kiek tik­sliai pinigų išlei­dži­ame mais­tui. Sta­tis­tika rodo, kad lietu­viai 2012 metais išleido 29 pro­cen­tus, estai — 22 pro­cen­tus mais­tui nuo gau­namų šeimos pajamų, tuo tarpu Euro­pos Sąjun­gos vidurkis yra 15 proc. O ką gal­ima daryti kitaip, kai maisto pro­duktų kainos nuo­lat auga? Ne gi nieko nepirkti? Atsaky­mas — pirkti, tačiau sąmoningai. Tai padės ir ženkliai sutaupyti, ir mėgautis koky­biškesniu maistu.
Pirkėjai
Pirkėjai / 123RF iliustr.

Preky­bos cen­trai vieni pel­ningiausių ver­slų Lietu­voje. Didelės pas­tan­gos yra dedamos tam, kad sužavėtų nesi­baigiančiomis akci­jomis ir priver­stų išleisti dau­giau nei planavote. Prisiminkite save preky­bos cen­tre — išė­jote pieno, o grižote su pilnu maišeliu pirkinių.

Preky­bos cen­trų idėja - kai ben­drą pirkinių sumą sužinome tik prie kasų ir nėra kur trauk­tis - skatina pirkti dau­giau

Po to kai preky­bos cen­trai tapo sav­i­tarnos par­duo­tu­vėmis — preky­bos įmonių apy­varta ženkliai išaugo. Juk ar tikrai pirk­dami tur­guje (kai reikia prašyti kiekvienos prekės atski­rai) išleis­tumėte tiek daug? Ar kada nors susimąstėte, kiek  maisto pro­duktų pirk­tumėte preky­bos cen­tre, jei iš anksto žino­tumėte vežimėlio pirkinių sumą? Preky­bos cen­trų idėja - kai ben­drą pirkinių sumą sužinome tik prie kasų ir nėra kur trauk­tis - skatina pirkti dau­giau. Be to atsiskaity­mas kred­it­inėmis kor­te­lėmis, sudaro klaid­ingą įvaizdį, kad išlei­dži­ame mažiau.

Kad ir kaip ten būtų sąmoningas apsipirki­mas padės ne tik sutaupyti krūvą pinigų, mėgautis koky­bišku maistu, bet ir sumažinti pakuočių ir plas­tiko var­to­jimą, aplinkos teršimą ir CO2 pėdsaką.

Šian­di­ena dali­namės rekomen­daci­jomis, kurios padės nepak­liūti į preky­bos cen­trų pin­kles

1. Apsipirkite tik su reikalingų prekių sąrašu. Jei preky­bos cen­tre perkate be sąrašo, tai jau ženklas, kad švais­tote savo pini­gus. Skir­dami šiek tiek laiko pasiruošti iš anksto padės sutaupyti. Tokį sąrašą patogu pasikabinti pvz., ant šaldy­tuvo durelių.

2. Pirkite mažose ūkininkų krautu­vėlėse ar tur­gu­ose. Taip ne tik įsigysite aukštes­nės koky­bės, sezoninius ir vietinius pro­duk­tus, bet ir atsispirsite pagundai pirkti nereikalingus daiktus. Negana to, taip remsite vietos ūkininkus, žinosite iš kur atke­li­avo mais­tas, ar jis yra šviežias. Mais­tas bus daug gardes­nis, jei sveči­ams ir šeimos nar­i­ams galėsite papasakoti maisto, kuris garuoja ant pietų stalo, atsir­adimo istoriją. O susi­pažinęs su krautu­vėlės savininku, ūkininku, galėsite nuvykti į vietos ūkį ir savo akimis įsitik­inti apie maisto šviežumą. Šis proce­sas ypač patiks vaikams.

3. Užuot pirkę, mainykite. Užuot viską pirkus preky­bos cen­tre, mainyk­itės prekėmis su drau­gais ar kaimy­nais. Gal­būt jūsų kaimynė kepa gardži­au­sius kek­siukus, o jūs aug­inate salotas.Tokiu būdu patogu pasikeisti tuo ką aug­i­name ar gam­i­name patys.Tam, kad įsigyti šviežio, koky­biško ir su meile pagam­into maisto, visiškai nereikia išleisti krūvos pinigų.

4. Rinkitės pro­duk­tus atsakingai, pirkite mažiau mėsos. Mėsa yra bran­gus pro­duk­tas. Negana to, šviežia mėsa ir sūris yra du pagrin­diniai emisiją skati­nan­tys pro­duk­tai. Vienas kilo­gra­mas mėsos sug­eneruoja apie 17 kilo­gramų anglies diok­sido. Sūris turi 15 kg, virta mėsa – 11 kg, šoninė – 9 kg anglies diok­sido. Užuot val­gius mėsą kiekvieną dieną, rinkitės mėsos pro­duk­tus du kar­tus per savaitę.

5. Įpraskite prekes dėti į daugkar­tinius maišelius ir savo tarą daržovėms ar mėsai. Tokiu būdu tu ne tik sutaupysite pinigų nepirk­dami plas­tikinių maišelių, bet ir mažinsi gam­tos taršą.

6. Skaiči­uokite. Nors laikas, praleis­tas skaiči­uo­jant savo išlaidas gali pasirodyti bepras­mis, tačiau tai padės sutaupyti iki 30 proc. pinigų išleidžiamų maistui. Sekite savo išlaidas, anal­izuokite, disku­tuokite su šeimos nar­i­ais kur iške­li­auja pini­gai ir pri­imkite teisin­gus sprendimus.

7. Dalykitės. Sutaupy­tus pini­gus skirkite atsakingoms pramogoms su šeima, nau­jiems įspūdži­ams ar savo hobiu. Jei turite plačia širdį, dalį sutaupytų pinigų skirkite savo mėgia­mai lab­daros orga­ni­zaci­jai. Taip ne tik jausiesi sveikes­nis, laiminges­nis, bet ir padėsi kitiems.

www.ekorekomendacijos.lt
www.ekorekomendacijos.lt

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų