Karališkojo pašto pensijų skyriaus vadovė Jane Newell pranešė, esą, jei nebus rasta investicijų, laukia „baisios pasekmės“. Jos teigimu, jei dalis pašto nebus privatizuota, pensijų fondo deficitas gali būti kur kas didesnis, nei anksčiau minėti 5,9 mlrd. svarų (23 mlrd. Lt). Esą pašto darbuotojų pensijas gali tekti mažinti perpus.
„Karališkasis paštas susiduria su rimtomis problemomis. Kompaniją būtina modernizuoti. Todėl mes privalome priimti partnerį, kuris atneštų permainas į paštą“, – kalbėjo Darbo santykių ir pašto reikalų ministras Pat McFadden. Jis pridūrė, kad pašto gaunamas pelnas nė nepadengia visų išlaidų.
Komunikacijos darbuotojų profsąjunga (KDP) pareiškė, kad tokiais pareiškimais siekiama „išgąsdinti“ privatizavimo planams besipriešinančius įstatymų leidėjus. „Vyriausybė teigia, kad paštą turėtų valdyti užsienio kompanija. Tai juokinga. Galiausiai susidarys tokia situacija, kai Škotijos Karališkasis bankas ir Karališkasis paštas bus privatizuoti“, – stebėjosi KDP lyderis Billy Hayes. Jo teigimu, pensijų problemą gali išspręsti pati vyriausybė: „Tai jos moralinė atsakomybė.“
Teisės aktą, kuris leistų privatizuoti 30 proc. Karališkojo pašto, parlamente ketinama svarstyti rytoj. Tiesa, tam priešinasi 140 valdančiosios Leiboristų partijos parlamentarų. Iš viso leiboristai turi 350 vietų parlamente. Tai didžiausias sukilimas šioje partijoje nuo tada, kai premjeru tapo jos lyderis Gordonas Brownas.
