Natūraliausias iš visų apsisaugojimo būtų, žinoma, vengimas. Vengiant lankytis miške ar upių pakrantėse bei kitose drėgnose vietovėse tikimybė būti įgeltam uodo ar kito kenkėjo išties sumažėja. Tačiau toks drastiškas apsisaugojimo metodas padės tikrai ne visada. Pirmiausia, uodai ir kiti kenkėjai nebėra sutinkami tik atviroje gamtoje. Net ir gyvenantys mieste pastebi, kad vasaros metu kenkėjų aktyvumas padidėja ir didmiesčių gyvenamųjų namų kvartaluose. O ką bekalbėti apie atostogas, kurių metu vykstama nuotykių ieškoti į tolimus kraštus... Tokiu atveju numoti ranka į aplink skraidančius uodus tikrai nederėtų, mat svečiose šalyse kenkėjai perneša ir įvairias ligas, kurios nepripratusiems organizmams gali baigtis itin skaudžiai. Savaime suprantama, prieš vykstant atostogauti į tolimą šalį derėtų susipažinti su dažniausiais susirgimais ir pasiskiepyti nuo įvairių su kenkėjais susijusių susirgimų. Tačiau ir skiepai padeda tikrai ne visada. Siekiant maksimaliai apsisaugoti nuo nepageidaujamų padarinių, natūralūs saugojimosi metodai tikrai nepadės – priemonės nuo kenkėjų turėtų atsidurti kiekvieno keliautojo lagamine.
Nusprendusiųjų rinktis cheminius preparatus, padedančius atbaidyti kenkėjus, laukia nelengvas apsisprendimo procesas. Mat egzistuoja tikrai ne viena dešimtis skirtingų gamintojų, kurie taip pat savo pirkėjams siūlo ne tik skirtingos konsistencijos, bet ir sudėties priemones. Žinoma, visos priemonės nuo kenkėjų taip pat skiriasi ir savo kaina, tad renkantis derėtų žinoti, ar priemonė yra verta tos sumos pinigų, kurią ketinama sumokėti. Brangiausios būna natūralios (vadinamosios botaninės) priemonės nuo kenkėjų. Jos įprastai būna praturtintos eteriniais aliejais, tokiais kaip citrinžolė, kuri, kaip yra teigiama, padeda atbaidyti ne tik uodus, bet ir kitus kenkėjus. Deja, tai tikrai nėra patvirtinta informacija. Anaiptol, natūralūs repelentai ne tik nepadeda atbaidyti kenkėjų, tačiau ir sukelia šalutinius poveikius. Didelė eterinių aliejų koncentracija neretai sukelia alergines reakcijas, kurios pasireiškia stipriu bėrimu bei odos niežėjimu. Bet kuriuo atveju, netgi nesant alergiškam tam tikroms sudedamosioms dalims, tokio tipo priemonėmis nuo kenkėjų derėtų saugotis tik tuose regionuose, kuriuose nėra plačiai paplitusios kenkėjų pernešamos ligos.
Visi kiti cheminio pagrindo preparatai būna gaminami su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. Derėtų atsargiai išsianalizuoti naudojamos priemonės sudėtį ir pasiskaityti atsiliepimus iš anksčiau produkciją naudojusių asmenų, kadangi kai kurios priemonės, gerai apsaugančios nuo kenkėjų, pačios sukelia įvairias ligas. Tarp jų ir įvairūs nerviniai susirgimai. Ką bekalbėti apie kvėpavimo takų veiklos sutrikimus, kuriuos pastarieji gali sukelti. Mokslininkai ilgus metus tyrė įvairias priemonių nuo kenkėjų veikliąsias medžiagas, ir jų atradimais tikrai galima pasikliauti. Atrasta, kad patikimiausia veiklioji medžiaga - tai pikaridinas. Jis ne tik padeda apsisaugoti nuo kenkėjų pernešamų ligų (įskaitant ir erkes), tačiau ir neskleidžia itin blogo ar erzinančio kvapo kaip kiti repelentai. Taip pat pastebėta, kad priemonės nuo kenkėjų, sudėtyje turinčios pikaridino, rečiau sukelia alergines reakcijas, tad yra pakankamai saugios naudoti. Tokio tipo priemonės nepakenks ir drabužiams, ant kurių bus purškiamos. Taip pat šios veikliosios medžiagos priemonės lėtai garuoja nuo odos, tad jų efektyvumas išlieka kur kas ilgiau, nei kitų cheminių priemonių. Tarkime, priemonė, savo sudėtyje turinti ne mažiau nei 20% pikaridino, nuo kenkėjų apsaugos net 24 valandas. Taigi, ne visos cheminės priemonės nuo kenkėjų yra kenksmingos, tačiau renkantis derėtų atidžiai išsistudijuoti jų sudėtį.
Kur kas atidžiau domėtis medžiagomis, iš kurių gaminamos priemonės nuo kenkėjų, turėtų mažamečių vaikų tėveliai. Įprastai vaikučiai būna kur kas jautresni aplinkos poveikiui, o taip pat jų imunitetas tam tikroms cheminėms medžiagoms dar nebūna susiformavęs, tad pasirinkus netinkamą preparatą mažylį gali ištikti itin smarki alerginė reakcija. Pirmą kartą naudojant priemonę nuo uodų ar erkių, derėtų ją išbandyti ant nedidelio odos plotelio ir, tik įsitikinus, kad nevyksta alerginė reakcija, ją naudoti visam kūnui. Nepaisant to, įvairūs priemonių nuo kenkėjų gamintojai turi ir specialius preparatus, skirtus vaikams – juose esančių veikliųjų medžiagų koncentracija būna mažesnė, todėl jie yra saugesni naudoti. Taigi, renkantis tokias priemones tiek vaikams, tiek ir suaugusiems, būtina atsižvelgti į jų naudojimo saugumą. Tai galima padaryti renkantis patikimo ir visiems žinomo gamintojo produkciją ir įvertinant jos galiojimo laiką. Neretai daroma klaida – tai preparatų rinkimasis pagal kvapą. Deja, bet produkto kvapas neturi nieko bendro su jo efektyvumu, o malonus kvapas veikiausiai neatbaidys nė vieno parazito.
