– Esate vienas iš nedaugelio Lietuvoje, turintis savo kavos plantaciją Brazilijoje, tad apie kavą žinote bene viską. Mums smalsu, kokia kava prasideda jūsų rytas?
– Mano rytas prasideda mūsų „Kavos institute“ esančiame žiemos sode, kuriame auginame kavamedžius. Beje, šiais metais nuėmėme pirmą kavos derlių – kokias keturias geras saujas kavos uogų. Nedaug, tačiau labai smagu. Ryte pirmiausia apžiūriu kavamedžius, palaistau, pasikalbu. Turbūt žinote, kad su augalais būtina kalbėtis, jei norite, kad jie klestėtų (beje, tas pats galioja ir su žmonėmis). Ir tik tada nusprendžiu, kokią kavą gersiu iš ryto. Mes vežame kavą iš 3 žemynų, daugiau nei 35 kavos rūšis, todėl tikrai turiu iš ko pasirinkti.
– Ar skiriasi Brazilijoje ir Lietuvoje ruošiama kava?
– „Cafezinho“ – Brazilijoje labiausiai paplitęs filtrinis kavos ruošimo būdas. Daugelis brazilų namuose turi apartus espreso kavai. Dideliuose miestuose žmonės eina į kavines ir geria espreso bei kitas kavas iš aparato. Tačiau jei mieste apie 20 tūkst. žmonių – tuomet kavinėse espreso aparato gali ir nebūti. Brazilijoje tikrai išgeriama daug kavos. Žmogus, geriantis „cafezinho“, gali išgerti 10 ir daugiau puodelių per dieną. Brazilija yra antra pagal dydį kavos rinka po JAV. Suvartoja daugiau nei 20 milijonų maišų per metus ir rinka vis dar auga. Brazilijoje malta kava populiaresnė nei tirpi.
– Kaip manote, ar turime šansą, kad lietuviška kava kada nors bus taip vertinama kaip itališka? Ko mums trūksta?
– Aš manau, kad kavos kultūra Lietuvoje labai auga. Lietuvoje yra daug kokybiškos kavos, auga skrudintojų lygis. Manau, kad ateis toks laikas, kai bent jau Lietuvoje lietuviška kava bus vertinama ypač gerai. Lietuviams labai patinka Brazilijos, Nikaragvos, Kolumbijos kava. Mes jos turime.
Taip pat galime pasiūlyti skrudinimo, malimo lygius: espreso mišiniams, brew barui ir kavai ruošti namuose. Kadangi esame vietoje – tai galime žmonėms tiekti šviežut šviežutėlę kavą. Skonis yra lavinamas, žinios ir žinojimas įgyjamas švietimo būdu. O tam reikia laiko. Iš savo patirties galime pasakyti, kad mūsų kava labai vertinama Latvijoje, Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje.
– Artėja kasmetinis kavos gurmanams skirtas renginys – Kavos kultūros dienos – šiemet akcentuojančios kavadirbystę. Ką jums reiškia šis žodis?
– Kavadirbytės, kalvystė, auksakalystė – panašūs žodžiai. Tai amatas ir meistriškumas. Kaip kiekvienas auksakalys turi savo paslapčių, taip ir kiekvienas kavadirbys turi savųjų. Svarbu kasdien atkakliai dirbti, atrasti savo paslaptis, kurios padėtų tapti unikaliu ir džiugintų žmones. Mes nuolat eksperimentuojame su skrudinimu, kuriame espreso kavos mšinius, naujoves. Manau, tai ir yra kavadirbystė.
– Kuris kavos paruošimo etapas – nuo užauginimo iki pateikimo – labiausiai lemia kavos kokybę?
– Svarbus yra kiekvienas kavos kelio etapas – pradedant nuo dirvožemio. Štai, pavydžiui, mūsų plantacijoje Brazilijoje „O’Coffee“ ūkyje įrengta drėkinimo sistema kiekvienam medeliui, nuolat tikrinamas dirvožemis, kad būtų geras derlius ir kava būtų ypatingo skonio.
Taigi, svarbu viskas: oras, kavos rinkėjų nuotaika, nurinkimas, apdirbimas, transportavimas, sandėliavimas, tinkamas skrudinimas, malimas, laikymo sąlygos ir sumanus kavos ruošimo būdas. Kadangi kiekvienas etapas labai svarbus, todėl mes ir nusprendėme atidaryti savo kavines „Green Cafe“, „Kavos banko karieta“, „Strange Love“, kad galėtume kontroliuoti kavos kokybę nuo dirvožemio iki kavos puodelio.
Beje, mūsų ūkyje prieš derliaus nurinkimą atvažiuoja kunigas, vyksta mišios, laiminami kavos ūkio darbuotojai ir kavos plantacijos. Taigi, kai geriate mūsų plantacijos kavą „Brazil Ametista Mundo Novo“ – geriate palaimintą kavą. Kaip matote, viskas labai svarbu.
– Kuo šiemet nustebinsite savo stendo lankytojus Kavos kultūros dienų metu?
– „Kavos banko“ prisistatymas stende bus iš 3 dalių: edukacija, nauji kavos produktai bei jų degustacijos ir vaišinimas kavos gėrimais iš klasikinio kavos meniu, pasakosime visą kavos kelią nuo dirvožemio mūsų plantacijoje Brazilijoje iki kavos puodelio mūsų kavinėse. Pristatysime 2015 m. sukurtus mūsų produktus: sertifikuotą ekologišką kavą; intriguojantį „Greenea“ derinį (žalios maltos neskrudintos ir skrudintos maltos kavos mišinys) ir naujas rūšines kavas, atrastas 2015 m. įvairiuose kavos ūkiuose, degustuosime ir kavą iš mūsų plantacijos Brazilijoje. Taip pat pristatysime jau per kelerius metus žmonių pamėgtas vardines riboto tiražo kavas: Velykinę kavą, kavą mamai ir tėčiui.
– Kaip kavos gurmanu savęs dar negalintis pavadinti žmogus galėtų kasdien pasilepinti ir išplėsti savo žinias apie kavą?
– Egzistuoja mitas, kad gera kava yra labai brangi. Taip, ji brangesnė, tačiau jei žmogus išgeria 1–2 puodelius per dieną, tai tikrai verta gerti rūšinę, naujo derliaus, šviežiai skrudintą kavą, nes skirtumas didžiulis. Palyginkime: 2 metus šaldiklyje buvusi braškė ir naujo derliaus saulėje prinokusi. Kas tarp jų bendra? Gal tik pavadinimas.
– Kavos kultūros dienų metu vyks Kavos ragavimo čempionatas. Gal galite patarti dalyviams, kas padeda atskirti kavas, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
– Tai nuolatinės uoslės ir skonio treniruotės. Gera žinia yra ta, kad uoslė ir skonis yra išlavinami. Juos lavinti galima visaip – uostant kuo daugiau kvapų, ragaujant kuo daugiau skonių. Šiame čempionate gali dalyvauti visi! Tik reikia ruoštis, mažiausiai pusę metų ragauti skirtingas kavas, nerūkyti, nevartoti alkoholio, atsisakyti labai aštraus maisto. Mūsų kavinės yra puiki „kavos treniruočių salė“ – turime 31 kavos rūšį, 10 kavos paruošimo būdų. Kavą parduodame ir kavos miniatiūromis po 20 g, tad galite įsigyti ir treniruotis namuose.
Kavos kultūros dienos šiemet vyks vasario 26–28 d. prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“. Degustacijos, latte art, baristų, kavos ragavimo čempionatai, daug kokybiškos kavos ir įspūdžių visiems metams. Susitikime!
