Kavos reikšmė įvairiose kultūrose atskleidžiama Jungtinių Arabų Emiratų sostinėje – Dubajuje veikiančiame kavos muziejuje, kuriame galima ne tik susipažinti su įvairių kultūrų kavos paruošimo tradicijomis, bet ir patiems išbandyti skirtingus kavos gėrimo ritualus.
Lankantis muziejuje galima pamatyti, kaip kavos pupelės yra skrudinamos ir iš jų gaminama kava. Apdirbimo procesas parodomas tiek senaisiais įrenginiais, tiek šiuolaikinėmis technologijomis. Lankantis muziejuje galima pažinti įvairiais metodais bei technologijomis apdirbtą kavą bei patiems patirti skirtingų apdirbimo metodų būdu išgaunamo gėrimo skirtumus.
Eksponatai net iš Osmanų imperijos
Dviejų aukštų muziejuje kiekviename aukšte yra po 6 patalpas. Skirtingose patalpose išdėliotų eksponatų dalys atskleidžia įvairius kavos gamybos istorijos tarpsnius. Vien antikvariniai eksponatai iš Viduriniųjų Rytų užima 3 patalpas.
Pirmieji kavos namai Europoje buvo atidaryti Vienoje, naudojant įrengimus, 17 a. ginant miesto sienas atimtus iš Osmanų imperijos karių.
Iš Didžiosios Britanijos kavos istorijos, muziejuje galima rasti žmogaus dydžio kavos malimo aparatą su vežimo rato dydžio rankena. Šis kavos malimo aparatas priklausė 18 a. britų monarchui. Muziejuje galima rasti eksponatų net iš Osmanų imperijos. Čia eksponuojama keletas kavamalių ir rankinių skrudintuvų, kuriems apytikriai yra 600 metų.
„Pirmieji kavos namai Europoje buvo atidaryti Vienoje, naudojant įrengimus, 17 a. ginant miesto sienas atimtus iš Osmanų imperijos karių“, – žiniomis dalijasi įmonės „Kavos draugas“ vadovas Aurimas Vainauskas.
Kavos istorija ir dabartis
Kai kurie muziejuje eksponuojami kavos malimo aparatai padabinti senoviniais, autentiškais puošybos elementais. Muziejuje galima rasti ir kavamalių, pritaikytų specialiai moterims. Šiuose aparatuose būdavo pritaisoma papildoma koja, kurios pagalba aparatas būdavo paprasčiau palenkiamas iki žemės, taip paprasčiau supilant kavos pupeles.
Visi muziejuje esantys eksponatai surinkti per daugelį metų iš įvairių pasaulio vietų bei asmeninių kolekcijų.
Muziejus apjungia kavos praeitį su dabartimi. Lankytojai gali gyvai pamatyti kavos paruošimo bei gėrimo ritualus iš Etiopijos, Egipto, Arabų Beduinų bei Turkijos regionų. Lankantis muziejuje galima išbandyti beveik visus egzistuojančius kavos gėrimų ritualus.
Ištakos – diskusijų objektas
Didelė muziejaus dalis yra skirta kavos tyrimams. Studijų centre yra sukaupta plati retų knygų bei dokumentų biblioteka.
„Kavos istorija iki šių laikų dar tebelaikoma diskusijų objektu, turinčiu daug skirtingų versijų. Bene labiausiai paplitusioje versijoje teigiama, kad kavos gėrimo tradicijos prieš šimtus metų prasidėjo Etiopijos aukštumose. Piemuo, prižiūrintis ožkas pastebėjo, kad jo ganoma banda, pavalgiusi nuo tada dar nežinomų uogų medžio, pasidaro hiperaktyvi. Istorijoje pasakojama, kad vedamas smalsumo piemuo pats paragavo šių uogų ir netikėtai pajuto energijos pliūpsnį, po kurio naktį negalėjo miegoti“, – pasakoja A.Vainauskas.
Piemuo, prižiūrintis ožkas pastebėjo, kad jo ganoma banda, pavalgiusi nuo tada dar nežinomų uogų medžio, pasidaro hiperaktyvi.
Egzistuoja nemažai versijų, kaip pats gėrimas buvo gaminamas pirmuosius kartus.
Vienoje istorijoje pasakojama, kad piemens žmona uogas užmetė ant ugnies ir taip jas paskrudino. Tada ji sutraiškė kavos pupeles ir jas užpylė karštu vandeniu. Kitose pasakojimo versijose - piemuo pupeles nunešė šventikui, kuris teigdamas, kad tai yra narkotikas, išmetė jas į ugnį. Kai ugnyje uogos skrudo, kambaryje jos paskleidė malonų aromatą, kuris šiais laikais kiekvienam yra gerai pažįstamas. Ugnyje paskrudintos pupelės tada buvo sutrintos ir užpiltos karštu vandeniu. Taip buvo sukurtas pirmasis kavos gėrimas, kurio žaliava pasaulinėje prekyboje šiais laikais yra antroje vietoje po naftos.
Pasakojama, kad kava buvo vienuolynų gėrimas. Vienuoliai, siekdami išlikti budrūs melsdamiesi per naktį, vartodavo šį gėrimą. Kavos kelias iš Etiopijos atėjo į Jemeną, kur musulmonai taip pat jį naudodavo kaip pagalbininką dievų garbinimui. Būtent Jemene šis gėrimas pirmą kartą įgavo kavos pavadinimą.
Kodėl būtent Moka?
Jemene esantis Mokha uostas buvo pagrindinis kavos eksportavimo taškas šiame regione. Būtent nuo šio uosto pavadinimo kilo dabar žinomas Moka kavos pavadinimas.
„Kava pasaulyje pradėjo sklisti per arabų, turkų šalis, tik paskui pasiekė Europą ir nukeliavo į likusią pasaulio dalį. Azijos, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse bei Karibų salose kavos plantacijose šiais laikais augančios kavamedžių rūšys kildinamos iš senovinių kavos miškų, augusių Etiopijoje“ – pasakojimą užbaigia A.Vainauskas.
